Posėdis vyks profsąjungų streikui sudrebinus regioną dėl suimtų separatistų lyderių.

58 metų C. Forcadell ir dar penki atstatydintos regiono valdžios pareigūnai ketvirtadienį ryte stos prieš Aukščiausiojo Teismo teisėją. Teismas gali nuspręsti ar šie politikai kalti dėl maišto, antivyriausybinės veiklos ir valstybės lėšų švaistymu, siekiant paskelbti nepriklausomybę.

Jiems pateikti įtarimai laikiusis „suderintos strategijos paskelbti nepriklausomybę“ – ją Katalonijos parlamentas oficialiai paskelbė spalio 27 dieną.

Ispanijos Konstitucinis Teismas trečiadienį anuliavo regiono nepriklausomybės paskelbimą, šalyje toliau vystantis rimčiausiai politinei krizei per 40 demokratinio valdymo metų.

Teisėjas gali nuspręsti jiems skirti kardomąjį įkalinimą, kaip ir daugumai sulaikytų buvusių Katalonijos lyderių, praėjusį mėnesį surengusius referendumą dėl nepriklausomybės.

Praėjusią savaitę teisėjas Madride nusprendė aštuonis separatistų politikus palikti kardomajame arešte dėl jų siekio atskirti Katalonijos regioną nuo Ispanijos.

Į teismą neatvyko regiono atleistas lyderis Carlesas Puigdemont'as (Karlesas Puždemonas) ir keturi jo buvę ministrai, išvykę į Belgiją, kai centrinė vyriausybė Katalonijoje įvedė tiesioginį valdymą, regiono parlamentui vienašališkai paskelbus nepriklausomybę.

54 metų C. Puigdemont'as nepaisė šaukimo pasirodyti prieš teisėją Madride, nes sakė nesąs užtikrintas, ar jo teismas būtų sąžiningas.

Belgijos premjeras Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) trečiadienį neigė, kad jo vyriausybė patiria krizę dėl C. Puigdemont'o buvimo šalyje, kai jo koalicinės vyriausybės nariai, flamandų separatistai, pareiškė palaikymą C. Puigdemont'ui.

Trečiadienį Katalonijoje protestuotojai blokavo gatves, greitkelius ir geležinkelius, nepriklausomybę remiančiai profsąjungai paskelbus streiką visame regione.

Streiką surengė profsąjunga CSC, bet jo nepalaikė dvi kitos didžiausios Ispanijos profsąjungos.

Pagrindiniai greitkeliai regione, tarp kurių Ispanijos eksporto kelias į Prancūziją ir likusią Europos dalį, buvo užblokuoti apie 60-yje vietų. Šios akcijos sutrikdė eismą visame regione.

Tarnybos praneša, kad sutriko tarp Ispaniją ir Prancūzija kursuojančių traukinių eismas; buvo paveikti keturi iš aštuonių kasdienių traukinių reisų.

Mažiausiai vieno tunelio įvažiavimą Barselonoje protestuotojai užkirto milžiniškais plakatais. Aktyvistai taip pat užblokavo pagrindinius greitkelius, jungiančius apie 7.5 milijonus turintį regioną su Prancūzija vienoje pusėje ir Ispanijos sostine Madridu – kitoje.

Prancūzijos tarnybos sako, kad sienos perėjos buvo blokuojamos prie Ispanijos miesto Puigserda, o kiti svarbūs keliai atkirsti netoli Figereso į šiaurę nuo Barselonos.

Nepaisant sumaišties, šį kartą buvo mažiau nedirbančių žmonių nei per visuotinį streiką spalio 3 dieną.

Spalio 1-ąją Katalonija surengė nereguliuotą referendumą, per kurį, anot separatistų, dauguma rinkėjų balsavo už atsiskyrimą nuo Madrido. Ispanijos policija tąsyk ėmėsi itin griežtų priemonių prieš balsuotojus.

Vis dėlto į Ispanijos teismo uždraustą referendumą susirinko tik 43 proc. balso teisę turinčių rinkėjų.

Vidaus reikalų ministerijos atstovas Juanas Antonio Puigserveris (Chuanas Antonijus Pudžserveris) sakė, kad daugumoje sektorių dalyvavimas streike buvo minimalus.