Dokumente, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, taip pat siūloma Belgijoje įsteigti paralelią vyriausybę, kuriai vadovautų šiuo metu Briuselyje esantis nuverstas regiono prezidentas Carlesas Puigdemont'as (Karlesą Puidždemoną).

Į Belgiją jis išvyko po to, kai Katalonijos parlamentas spalio 27-ąją, po centrinės valdžios uždrausto referendumo dėl atsiskyrimo, vienašališkai paskelbė regiono nepriklausomybę nuo Ispanijos.

Pagrindinių separatistinių pažiūrų Katalonijos partijų – C. Puigdemont'o „Junts per Catalunya“ („Kartu už Kataloniją“) ir kairuoliška ERC – susitarimą dar turės patvirtinti nedidelė kraštutinių kairiųjų partija CUP.

Be to, raginama sukurti kolektyvinį procesą, kad būtų nuspręsta, kaip turėtų atrodyti nepriklausoma Katalonija, o vėliau tai esą taptų „būsimos Katalonijos Respublikos konstitucijos“ pagrindu.

Tas procesas esą baigtųsi referendumu, per kurį katalonai galėtų balsuoti dėl kiekvieno siūlomos konstitucijos straipsnio.

Vis dėlto Madridas šį balsavimą veikiausiai paskelbtų neteisėtu, kaip nutiko ir per spalio 1-osios referendumą, kurį sukrėtė ir policijos smurtas.

Separatistai norėtų Belgijoje įkurti „laisvą erdvę tremtyje“, instituciją, kuriai vadovautų C. Puigdemont'as. Šios įstaigos tikslas būtų „skatinti Katalonijos nepriklausomybės klausimo internacionalizaciją“ ir „žengti link Katalonijos Respublikos įkūrimo“ bendradarbiaujant su Katalonijos regionine vyriausybe Barselonoje.

Separatistų partijos gruodžio mėnesį laimėjo 70 iš 135 vietų Katalonijos parlamente, bet joms iki šiol nepavyko suformuoti vyriausybės.

Pirmalaikius rinkimus praėjusį mėnesį sušaukė Ispanijos centrinė vyriausybė, kuri po Katalonijos nepriklausomybės paskelbimo įvedė regione tiesioginį valdymą.

Kovo 12-ąją Katalonijos parlamentas rinksis paskirti naujo regiono prezidento, tačiau dar nežinoma, kaip šis posėdis baigsis, nes vienintelis kandidatas į regiono vadovus, Jordi Sanchezas (Žordis Sankesas), jau kelis mėnesius yra kalėjime. Kad prisiektų parlamente, jam reikėtų gauti leidimą išvykti iš įkalinimo įstaigos, o tai yra menkai tikėtina.

Dėl Katalonijos nepriklausomybės siekio Ispaniją pernai sukaustė politinė krizė.

Madrido įvestas tiesioginis valdymas tęsis, kol Katalonijoje bus išrinktas naujas prezidentas. Centrinė valdžia žada priešintis šio turtingo regiono bandymams atsiskirti nuo Ispanijos.