Atominės energetikos ekspertai iš Europos Sąjungos valstybių šią savaitę susirinks Briuselyje aptarti žalos, kuri per galingą žemės drebėjimą buvo padaryta Japonijos Fukušimos branduolinei jėgainei, ir galimų šios nelaimės padarinių Europai, informuoja nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė "EUobserver".
9 balų stiprumo žemės drebėjimas šią Azijos valstybę sudrebino penktadienį.
Pirmuoju signalu, kad po katastrofos Japonijoje ėmė sparčiai stiprėti visuomenės priešiškumas branduolinei energetikai, tapo šeštadienio protestai Vokietijoje, kur į gatves išėjo 60 tūkst. žmonių.
Tuo tarpu Austrija paragino surengti virtinę vadinamųjų streso testų branduolinėse jėgainėse, kad būtų patikrintas jų saugumas.
Pirmadienį Fukušimos jėgainėje nugriaudėjo antras sprogimas. Po sprogimo, įvykusio 3-iajame reaktoriuje, pakilo oranžinis ugnies kamuolys ir viską uždengė tiršti dūmų debesys.
Ekspertai sako, kad sugedus reaktoriaus aušinimo sistemoms sprogo jame susikaupęs vandenilis.
Panašus sprogimas šeštadienį įvyko tos pačios jėgainės 1-ajame bloke.
Bendrijos energetikos komisaras Guntheris Oettingeris šią savaitę susitiks su ES valstybių branduolinio saugumo pareigūnais, reaktorių tiekėjais ir jėgainių operatoriais, kad "drauge įvertintų šios avarijos pasekmes ir aptartų, ko galima būtų pasimokyti iš įvykių Japonijoje", rašoma Europos Komisijos paskelbtame pareiškime.
"Jei reikės, bus imtasi išankstinių veiksmų dėl situacijos ES", - priduriama jame.
G.Oettingeris žinomas kaip aktyvus branduolinės energetikos šalininkas, todėl jo kandidatūra į energetikos komisaro postą pernai buvo šiltai sutikta Briuselyje, kur pareigūnai ieško būdų diversifikuoti energijos šaltinius, kad būtų sumažinta dabartinė bloko priklausomybė nuo Rusijos dujų.
Pernai lapkritį Europos Komisijos pateiktuose pasiūlymuose numatyta, kad ES narės ateityje savo radioaktyvias atliekas turės laidoti giliai po žeme.
Tačiau šie planai dėl saugyklų giliai po žeme sulaukė griežtos kritikos iš aplinkosaugos organizacijų, kurios tvirtina, jog tai tėra viešųjų ryšių triukas, kuriuo siekiama įtikinti europiečius, kad branduolinių atliekų problema gali būti išspręsta.
Vokietijos pietinėje Badeno-Viurtembergo žemėje šeštadienį maždaug 60 tūkst. žmonių dalyvavo demonstracijoje prieš branduolinę energetiką. Šioje žemėje, kurioje yra keturi iš septyniolikos Vokietijos atominių reaktorių, kovo 27 dieną vyks vietos rinkimai.
Jei kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) patirs nesėkmę šiuose rinkimuose, tai dar labiau sustiprins opozicijos persvarą aukštuosiuose parlamento rūmuose - Bundesrate.
"Nė vienas reaktorius pasaulyje nėra parengtas radioaktyviųjų medžiagų nutekėjimui", - sakė Vokietijos žaliųjų parlamentaras Juergenas Trittinas kalbėdamas per televiziją.
Buvęs aplinkos, gamtos apsaugos ir branduolinio saugumo ministras praėjusį dešimtmetį dalyvavo derybose su energetikos įmonėmis dėl laipsniško atominės energetikos atsisakymo. Tačiau vėliau A.Merkel vyriausybė šių planų atsisakė.
Sekmadienį Austrijos vyriausybė pareiškė pasisakanti už tai, kad Europos atominėse jėgainėse būtų atlikti vadinamieji streso testai, panašūs į patikrinimus, kurie po finansų krizės buvo surengti Senojo žemyno bankams.
Austrijos aplinkos ministras Nikolausas Berlakovichius sakė, kad iškels šį klausimą per ES aplinkos ministrų susitikimą, kuris pirmadienį vyks Briuselyje.
Turime patikrinti "atominių jėgainių saugumą žemės drebėjimo atveju ir jų aušinimo sistemų bei reaktoriaus apsaugos būklę", sakė jis.
Suomijos finansų ministras Jyrki Katainenas sekmadienį išreiškė viltį, kad įvykiai Japonijoje neišprovokuos skubotos reakcijos šioje Šiaurės Europos šalyje.
"Dar anksti daryti kokias nors išvadas", - pabrėžė konservatyvios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis.
Tuo tarpu opozicinio Kairiųjų aljanso vadovas Paavo Arhinmaki šeštadienį partijos konferencijoje pareiškė, kad po įvykių Japonijoje daugiau nė vienas atominis reaktorius neturėtų būti pastatytas Suomijoje.
Naujausi komentarai