Artėjant Gruzijos ir Rusijos karo dėl Pietų Osetijos metinėms, regione vėl kunkuliuoja aistros. Kone kasdien pranešama apie įvairiausias provokacijas ir apšaudymus, o pagrindinė "taikdarė" Rusija perspėja apie "adekvatų atsaką".

Visą šitą iš esmės dirbtinį įtampos kėlimą galima suvokti kaip geopolitinio žaidimo dėl dominavimo regione tąsą. Tik pagrindiniai žaidėjai – JAV ir Rusija – žaidžia skirtingose aikštelėse abi puikiai suvokdamos Abchazijos ir Pietų Osetijos savarankiškumo iliuziją.

Vašingtonas aiškiai palaiko Gruzijos vientisumą, bet nepritaria kariniam sprendimui. Atgauti prarastas respublikas apsilankęs Tbilisyje viceprezidentas Joe Bidenas patarė parodant geresnio gyvenimo pavyzdį. Vakarų padedama Gruzija tikrai turi šansų gana greitai suklestėti ir tapti patrauklia netgi tokiems priešiškai nusiteikusiems regionams. Turėtų suveikti ir ankstesnė ilgo bendro taikaus sugyvenimo patirtis.

Maskva irgi suvokia, kad ilgainiui gali prarasti šių teritorijų kontrolę, todėl skuba sutvirtinti savo pernykščius laimėjimus. Vienintelis įmanomas būdas tai padaryti – paversti Pietų Osetiją ir Abchaziją Rusijos Federacijos dalimi.

Visi reikalingi žingsniai jau žengti: Rusijos piliečių pasai išdalyti, kariuomenė įvesta ir netgi deleguotas premjeras. Beliko psichologiškai parengti pasaulio viešąją nuomonę, kad šalis nebūtų laikoma okupante ir kad į visas pretenzijas Kremlius galėtų atsakyti: "Mes tik giname savo piliečius ir vykdome nuolat pavojuje gyvenančių tautų prašymą." Tam ir turi pasitarnauti nuolatinės kalbos apie agresyvius Gruzijos ketinimus separatistinių autonomijų atžvilgiu.

Abchazų ir osetinų nuomonė šiuo požiūriu nėra itin svarbi. Nors, reikia pripažinti, ji, bent jau kol kas, sutampa su Rusijos. Ypač osetinai puikiai suvokia, kad jų vos 70 tūkst. skurstančių gyventojų (kurių daugelis yra Rusijos piliečiai) šalis tarptautinėje arenoje atrodo tiesiog juokinga.