– Kazachstano garbės konsulu buvote paskirtas 2020 m. ir jau ne kartą lankėtės šioje šalyje. Kuo ji svarbi geopolitiniams pasaulio procesams ir konkrečiai Lietuvai?
– Kazachstanas yra devinta pagal plotą valstybė pasaulyje. Šalis garsėja stepėmis, įspūdingais kalnų kraštovaizdžiais ir gausiais gamtos ištekliais. Dėl savo geografinės padėties tarp Europos ir Azijos Kazachstanas nuo seno buvo svarbi prekybos ir kultūrų susitikimo vieta. Šiandien tai sparčiai besivystanti valstybė, siekianti derinti tradicijas su inovacijomis.
Pastaraisiais metais Kazachstanas demonstravo spartų ekonomikos augimą ir kryptingą struktūrinę transformaciją, kurią pastebi ir Vakarų žiniasklaida. 2025 m. šalies bendrasis vidaus produktas išaugo 6,5 proc. ir gerokai viršijo pasaulio ekonomikos vidurkį (apie 3 proc.).
Pramonės gamybos apimtis per metus padidėjo 7,4 proc., o apdirbamoji pramonė augo 6,4 proc. Ypač sparčiai plėtėsi mašinų gamybos (12,9 proc.), chemijos pramonės (9,8 proc.) ir maisto produktų gamybos (8,1 proc.) sektoriai. Reikšmingas augimas fiksuotas ir transporto sektoriuje (20,4 proc.), kurį paskatino didėjantis Kazachstano, kaip tranzitinės jungties tarp Kinijos ir Europos, vaidmuo.
Šie rodikliai atspindi perėjimą nuo žaliavomis grindžiamos ekonomikos prie labiau diversifikuotos, pramoninės ir į eksportą orientuotos struktūros, paremtos investicijomis į gamybą, logistiką, technologijas ir žmogiškąjį kapitalą.
Pasaulyje susiklosčiusi geopolitinė situacija turėjo įtakos ir Kazachstano ryšiams su Lietuva, tačiau šie ryšiai išliko daugiau ar mažiau stabilūs. Pagal Kazachstano prekybos ir integracijos ministerijos pateiktą informaciją, 2025 m. dvišalės prekybos apimtis siekė 140,1 mln. JAV dolerių – 8,2 proc. mažiau nei 2024 m., kai prekybos apyvarta sudarė 152,6 mln. JAV dolerių.
2025 m. Kazachstano eksportas į Lietuvą sudarė 65,8 mln. JAV dolerių ir, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 8,2 proc. Importas iš Lietuvos į Kazachstaną siekė 74,3 mln. JAV dolerių – 8,3 proc. mažiau nei 2024 m.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos naudojama duomenų skaičiavimo metodika skiriasi nuo Kazachstano prekybos ir integracijos ministerijos taikomos metodikos, todėl Lietuvos institucijų skelbiami rodikliai gali nesutapti su Kazachstano pateikiamais duomenimis.
– Kuo Kazachstanas galėtų sudominti investuotojus, turistus?
– Sakoma, kad Kazachstane galima surasti visą Mendelejevo lentelę. Valstybė turi didžiulių naftos, akmens anglies, geležies, vario, titano, cirkonio, aukso, cinko, urano išteklių. Kazachstano strateginę, ekonominę ir politinę svarbą vertina tiek Europa ir JAV, tiek kaimyninės Azijos šalys, siekiančios su šia šalimi glaudesnės ekonominės partnerystės.
Mano nuomone, Lietuva taip pat turėtų stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su šia šalimi, nes tai investicijoms atvira ir logistikos požiūriu svarbi šalis. Sveikintina, kad Lietuvos ryšiai su Kazachstanu mezgami abiejų šalių verslininkų susitikimuose, ekonomikos forumuose ir diplomatinių vizitų metu.
Turistus vilioja vieni gražiausių pasaulyje Tian Šanio kalnai, laukinių upių slėniai, stepės, egzotiškos Kaspijos jūros pakrantės. Kazachstane gerai žinomas profesoriaus Rimanto Benečio vardas – žymus mūsų medikas šioje šalyje padėjo įkurti kardiochirurgijos kliniką. Lietuvos medikų bendradarbiavimas su Kazachstanu tebesitęsia.
– Ką žada naujoji Kazachstano Konstitucijos reforma? Kokių demokratinių pokyčių galima tikėtis valstybėje? Kokiomis savo, kaip teisininko, įžvalgomis galite pasidalyti?
– Šių metų sausio 20 d. prezidentas K. Ž. Tokajevas Nacionalinio kurultajaus posėdyje Kyzylordoje pristatė plataus masto politinių ir konstitucinių reformų paketą, kuris žymi naują valstybės politinės raidos etapą. Reforma neapsiriboja pavienėmis pataisomis: ketinama iš esmės pertvarkyti politinę sistemą, pereinant prie vienų rūmų parlamento modelio ir stiprinant valstybės gebėjimą prisitaikyti prie skaitmeninės ir dirbtinio intelekto (DI) formuojamos realybės. Reformos rengimo procesas vyko beveik pusmetį: pasiūlymus teikė piliečiai, politinės partijos, visuomeninės organizacijos, akademinė ir ekspertinė bendruomenė, o diskusijos vyko viešuose formatuose.
Įvertinus reformų apimtį tapo akivaizdu, kad kalbama ne apie dalinius Konstitucijos pakeitimus, o apie naujo pagrindinio įstatymo rengimą. Buvo peržiūrėta daugiau kaip keturi penktadaliai galiojančio Konstitucijos teksto, o sausį suformuota Konstitucinė komisija, atstovaujanti visiems Kazachstano regionams ir pagrindinėms socialinėms grupėms. Komisijos darbas buvo organizuotas transliuojant posėdžius ir aktyviai dalyvaujant žiniasklaidai, ekspertams. Tai sustiprino reformos legitimumą ir politinę svarbą.
Lietuva taip pat turėtų stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su šia šalimi, nes tai investicijoms atvira ir logistikos požiūriu svarbi šalis.
– Ilgą laiką Kazachstanas sulaukdavo tarptautinių ekspertų pastabų dėl nepakankamo dėmesio žmogaus teisėms. Ką šiuo klausimu numato naujoji reforma?
– Žmogaus teisės ir laisvės pirmą kartą aiškiai įtvirtintos kaip aukščiausias valstybės prioritetas ne tik Konstitucijos preambulėje, bet ir visoje struktūroje. Kartu pabrėžiamos tokios pamatinės vertybės kaip tautos vienybė, tarpetninis ir tarpkonfesinis sutarimas, suverenitetas, nepriklausomybė, teritorinis vientisumas ir unitarinė valstybės sandara.
Konstituciniu lygmeniu siekiama įtvirtinti teisingumo, teisės viršenybės, viešosios tvarkos ir atsakingo požiūrio į aplinką principus.
Daug dėmesio skirta teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos klausimams. Buvo įvertinti ir 2022 m. konstitucinių reformų rezultatai – Konstitucinio Teismo atkūrimas, kasacinių teismų įsteigimas ir Žmogaus teisių komisaro institucijos konstitucinis statusas. Akcentuota, kad principas „įstatymas ir tvarka“ taikomas visiems be išimties, o valstybė turi pareigą užtikrinti kiekvieno piliečio teises, orumą ir saugumą. Tokia pozicija yra svarbi ir tarptautiniame kontekste, ypač vystant dialogą su ES ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.
Iniciatyvos apima ne tik vidaus valdžios sistemos pertvarką, bet ir Kazachstano strateginius atsakus į kintančią tarptautinę aplinką, globalius ekonominius iššūkius ir spartėjančią skaitmeninę transformaciją. Siūlomos reformos leidžia kalbėti apie perėjimą nuo 1995 m. konstitucinio modelio prie labiau instituciškai subalansuotos politinės sistemos, paremtos aiškesniais valdžių tarpusavio santykiais ir didesniu teisiniu reguliavimu.
– Anksčiau būta pastabų ir dėl pernelyg didelių prezidento galių. Kas naujo numatoma naujoje šalies Konstitucijoje?
– Esminiu politinio stabilumo elementu įvardytas nedviprasmiškas prezidento įpėdinystės konstitucinis reglamentavimas: bet koks ankstyvas prezidento kadencijos nutraukimas privalo automatiškai užtikrinti naujų rinkimų surengimą dviejų mėnesių laikotarpiu, užtikrinant, kad valstybės vadovas į valdžią ateitų tik vykstant tiesioginiams rinkimams.
Greta šio pasiūlymo iškelta idėja Konstitucijoje įtvirtinti viceprezidento pareigybę, kurią prezidentas skirtų gavęs parlamento pritarimą. Viceprezidentui būtų pavestos tarptautinio atstovavimo, bendradarbiavimo su parlamentu ir kitomis institucijomis funkcijos.
Reikšmingų pokyčių numatyta ir parlamento sistemoje. Planuojama pereiti prie vienų rūmų parlamento, kurį sudarys 145 nariai, renkami proporcine sistema penkerių metų kadencijai.
Svarbi reformų dalis – stiprinti valdžių pusiausvyrą. Buvo pasiūlyta išplėsti parlamento vaidmenį skiriant aukščiausių valstybės institucijų pareigūnus. Konstitucinio Teismo, Aukščiausiosios audito rūmų ir Centrinės rinkimų komisijos narių skyrimas vyktų tik su parlamento sutikimu, o Aukščiausiojo Teismo teisėjus parlamentas rinktų prezidento teikimu. Teisiniu požiūriu tai reikštų reikšmingą žingsnį stiprinant parlamentinę kontrolę ir institucinę atsvarą vykdomajai valdžiai, kartu siekiant didesnio teisminės valdžios nepriklausomumo.
– Kas numatyta Kazachstano užsienio politikos klausimais?
– Kazachstano prezidentas tvirtino, kad šalies užsienio politika bus grindžiama pragmatizmu ir nacionaliniais interesais. Pabrėžiama, kad diplomatija turi būti kompromiso, o ne konfrontacijos priemonė, o diplomatiniai sprendimai – profesionalūs ir orientuoti į ilgalaikius tikslus. Toks požiūris leidžia Kazachstanui išlaikyti nuspėjamo ir atsakingo tarptautinio partnerio statusą, palaikant konstruktyvius santykius tiek su Vakarų valstybėmis, tiek su Rytų partneriais.
Ekonominės integracijos srityje Kazachstanas patvirtino paramą regioniniam bendradarbiavimui, aiškiai deklaruodamas nacionalinių interesų apsaugą. Pirmininkaudamas Eurazijos ekonominei sąjungai 2026 m., Kazachstanas ketina siekti prekybos barjerų mažinimo.
– Kaip Kazachstanas reaguoja į DI keliamą revoliuciją?
– Atskirą vietą reformų pakete užima skaitmenizacijos ir DI klausimai. Technologinė pažanga keičia tradicinius valstybės konkurencingumo veiksnius, tačiau pati savaime negali kompensuoti tradicinio valdymo. Pristatant reformas buvo pasiūlyta konstituciškai įtvirtinti skaitmenizacijos teisinius pagrindus, planuoti aukštos galios duomenų centrų zonas ir kurti nacionalinį skaitmeninį kultūros ir istorinės atminties archyvą.
– Esate patyręs teisininkas. Įvertinkite Kazachstano reformas europinės teisės požiūriu.
– Galima teigti, kad pristatytos reformos atspindi siekį institucionalizuoti politinį stabilumą, sumažinti valdžios perėjimo laikotarpių neapibrėžtumą ir sustiprinti valdžių tarpusavio kontrolę. Nors Kazachstanas ir toliau išlieka prezidentine respublika, siūlomi pakeitimai orientuoti į modernesnį, teisiškai labiau apibrėžtą ir ilgalaikį stabilumą užtikrinantį valdymo modelį.
Lietuvos ir Europos patirtis rodo, kad aiškūs konstituciniai mechanizmai, stiprus parlamentas ir nepriklausoma teisminė valdžia yra būtinos tvarios politinės sistemos prielaidos, todėl Kazachstano pasirinktas reformų kelias gali būti vertinamas kaip bandymas artėti prie šių principų, išlaikant savitą nacionalinį kontekstą.
Naujausi komentarai