Pakibo ant kelto borto

Švedijos Treleborgo uostas Lietuvoje gerai žinomas. Iš jo į Klaipėdą šešis kartus per savaitę plaukioja nuolat rotuojantys „TT-Line“ jūrų keltai „Tom Sawyer“, „Robin Hood“, „Nils Dacke“, „Peter Pan“.

Praėjusio savaitgalio incidentas įvyko ne kuriame nors Klaipėdos linijos ar „TT-Line“ kelte. Tai įvyko „Stena Line“ Treleborgo–Rostoko linijos kelte „Skane“.

Nedaug trūko, kad iš kelto per bortą į vandenį būtų nugarmėjęs pakrautas sunkvežimis su puspriekabe.

Tai įvyko ankstų šeštadienio rytą, apie ketvirtą valandą, kai „Skane“ keltas plaukė į Treleborgo uostą.

Laivui kiek pakrypus, vienas iš jame buvusių sunkvežimių pradėjo riedėti ir sustojo tik pakibęs ant laivo borto. Pakrautą vilkiką su puspriekabe laivo įgulos nariams pavyko palyginti greitai „sugauti“ ir pritvirtinti tempimo diržais.

Užmiršo rankinį stabdį

Ant kelto borto pakibusio vilkiko vaizdai išplito Švedijos žiniasklaidoje. Tai neįprastas atvejis ne tik Švedijoje, bet ir Baltijos jūros regione.

Treleborgo uosto gelbėjimo tarnybos vadovas Joelis Johansonas aiškino, kad Švedijoje tai buvęs pirmas atvejis, kai laivui plaukiant sunkvežimis ėmė „blaškytis“ po krovininį denį.

Prisiminta, kad panašus atvejis prieš kelerius metus yra buvęs Airijos jūroje. Tuomet atitrūkęs vilkikas iš laivo per bortą nugarmėjo į jūrą.

Buvo ir tokių atvejų, kai persigėrę vairuotojai keltui plaukiant jūroje norėdavo užvesti vilkiką ir važiuoti namo.

Incidentą Treleborgo uoste tyrusi Švedijos policija pirmiausia akcentavo sunkvežimio vairuotojo kaltę. Jis paprasčiausiai užmiršęs užtraukti rankinį stabdį.

Ne vien rankinis stabdis laiko sunkvežimius dėl bangavimo nestabiliuose laivų deniuose. Kiekvienas sunkvežimis yra tvirtinamas dar ir specialiomis grandinėmis. Tai daro ne vairuotojai, o jūrų kelto krovinių švartuotojų komanda.

Panašu, kad ir ši laive „Skane“ netinkamai atliko savo pareigas. Gali būti ir taip, kad tvirtinimo įranga buvo netinkama, ji neatlaikė, sunkvežimis su puspriekabe pradėjo riedėti, o čia dar ir rankinis stabdis neužtrauktas.

Azijos darbo emigrantai

Incidentai su vilkikais jūrų keltuose nebūna tokie dažni kaip, tarkim, keliuose. Įprasta, kad sunkvežimius, kurie keliauja jūrų keltais, vairuoja labiau patyrę vairuotojai.

Nebėra jūrų keltuose ir tokių vaizdų, kokie būdavo prieš kelis dešimtmečius, kai vilkikų vairuotojai girti siautėdavo keltuose, sukeldavo muštynes. Kai kurie tiek prigerdavo, kad iš keltų nebeišvažiuodavo, jų mašinas išvarydavo blaivesni sugėrovai. Buvo ir tokių atvejų, kai persigėrę vairuotojai keltui plaukiant jūroje norėdavo užvesti vilkiką ir važiuoti namo.

Dabar sunkvežimių vairuotojų jūrų keltuose yra gerokai sumažėję. Dalis puspriekabių, tarp jų ir iš Klaipėdos uosto, keltais keliauja be vilkikų ir vairuotojų.

Lietuvoje, taip pat ir Europoje, vis labiau ryškėja kita problema. Europiečius, kurie nenori būti vairuotojais, keičia darbo emigrantai iš Azijos šalių. Šis procesas ypač sustiprėjo dabar, kai Rusijoje dėl karo Ukrainoje yra nestabilumas ir buvę rusų „darbininkai“ iš Azijos šalių ėmė plūsti į Europą.

Nemažai ateivių iš Azijos sunkiai orientuojasi Lietuvoje ir kitose šalyse. Nieko nuostabaus, kad dalis pasiklydę didmiesčiuose, kaip tai buvo praėjusią savaitę Kaune, ima važiuoti prieš eismą. Nuostabos nebekelia ir tai, kad Jakuose pasiklydęs vairuotojas iš Vidurinės Azijos vietinių gyventojų ėmė klausinėti, kaip išvažiuoti į... Paryžių.

Šiuo metu į Lietuvą ėmė plūsti ir nauja Azijos vairuotojų emigrantų banga iš tolimesnių šalių. Klaipėdoje jau yra vairuotojų iš Indijos, Filipinų.