Mirtinos kiaulių gripo A(H1N1) grėsmės pasaulis galėjo ir išvengti, jei dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje viruso nebūtų atsitiktinai paleidę mokslininkai, teigia britų dienraštis "The Independent".

Buvo galima išvengti

Kiaulių gripas jau nusinešė per 300 gyvybių, užsikrėtusių šiuo virusu jau daugiau nei 60 tūkst. Susirgimo atvejų užfiksuota visuose žemynuose. Net Lietuvoje nustatytas vienas atvejis.

Praėjusios savaitės pabaigoje pranešta, kad kiaulių gripas nustatytas 37 metų Tauragės gyventojui. Jis yra jūreivis ir neseniai grįžo iš Indijos. Vyrui skaudėjo gerklę, pakilo temperatūra, laužė kaulus. Laimė, tauragiškis sirgo lengvos formos gripu, o su juo bendravę asmenys neužsikrėtė.

Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija, birželio 11 d. paskelbusi kiaulių gripo pasaulinę pandemiją, įspėja, kad daliai pasaulio gyventojų virusas gali kainuoti gyvybę. Susirgusių žmonių skaičius nuolat auga.

Vis dėlto pandemijos galėjo ir nebūti, bent taip tikina virusų genetikai. Mat virusas buvo 20 metų saugomas ir tik 1977 m. "ištrūko į laisvę".

Pradžia – karinė bazė

Mokslininkai Shanta Zimmer ir Donaldas Burke'as iš Pitsburgo universiteto (JAV) autoritetingo leidinio "The New England Journal of Medicine" straipsnyje teigia, kad vienas iš A(H1N1) viruso štamų žmonijai nebuvo pažįstamas daugiau nei 20 metų – nuo 1950 iki 1977 m.

Mat H1N1 tipo gripas pasaulyje buvo paplitęs pirmoje XX a. pusėje. Viena skaudžiausių jo atmainų – Ispanijos gripas – 1918 m. pražudė 40 mln. žmonių. Tačiau nuo 1957 m. nebuvo registruotas nė vienas susirgimo H1N1 gripu atvejis.

1977-aisiais tokio tipo virusas netikėtai atsirado ir sukėlė pandemiją tuometėje Sovietų Sąjungoje bei Kinijoje.

Pirmas kiaulių gripo protrūkis užfiksuotas 1976 m. JAV karinėje bazėje Fort Dikse (Naujojo Džersio valstija). Jį, kaip spėjama, sukėlė kiaulės, bet žmogus žmogui jo negalėjo pernešti. Tada susirgo 230 kariškių, kurių vienas vėliau mirė.

Tolesnį viruso plitimą pavyko sustabdyti, bet viso pasaulio mokslininkai ėmėsi eksperimentuoti. Kiaulių gripas taip pat jungtas ir lygintas su H1N1 virusu.

Sh.Zimmer teigimu, tuo metu ir paplito liga. Greičiausiai mokslininkai patys atsitiktinai užsikrėtė ir užkrėtė savo artimuosius bei draugus.

"Negalime tiksliai nustatyti, kokioje labaratorijoje jis nutekėjo, bet protrūkis 1977 m. rodo, kad tai tikriausiai žmogaus darbas", – sakė mokslininkė.

Imunitetas išsilaikė

Po 1977 m. epidemijos H1N1 gripo štamas kasmet atsinaujindavo per sezoninį gripo protrūkį, bet šiais metais jis mutavo ir pasidarė daug pavojingesnis žmonėms. Mokslininkai įsitikinę, kad kiaulių gripo A(H1N1) protėvis yra 1977 m. virusas.

"Tai dar vienas priminimas, kad būtina laikytis laboratorinių procedūrų. Kiaulių gripo pandemija nebūtų prasidėjusi, jei iš laboratorijos nebūtų buvęs išleistas 1977 m. viruso štamas. Kita vertus, tai nereiškia, kad žmonija nebūtų susidūrusi su kokia kita epidemija", – tvirtino Sh.Zimmer.

Pasak Londono karališkosios ligoninės profesoriaus Johno Oxfordo, tie, kurie 1977-aisiais sirgo gripu, gali turėti imunitetą dabar pasaulyje siaučiančiam virusui.

Gripų pandemijos

1918 m. Ispanijos gripas. Tai buvo daugiausia gyvybių nusinešusi šių laikų gripo pandemija. Protrūkio sukėlėjas – virusas H1N1. Teigiama, kad juo buvo užkrėsti apie 40 proc. pasaulio gyventojų. Mirė mažiausiai 50 mln. žmonių, daugelis jų buvo jauni ir stiprūs.

1957 m. Azijos gripas pražudė 2 mln. žmonių. Protrūkį sukėlęs virusas H2N2, anot mokslininkų, atsirado susijungus žmogaus ir laukinių ančių gripo virusams. Pandemiją pavyko greitai sustabdyti dėl bendrų medikų ir vyriausybių veiksmų. Mokslininkų sukurta nauja vakcina buvo greitai išdalyta žmonėms.

1968 m. Honkongo gripo protrūkis nusinešė mažiausiai 1 mln. gyvybių, o susirgo apie 65 mln. žmonių. Pandemiją sukėlė virusas H3N2.