Šiais laikais sirgti neapsimoka. Pakeista ligos pašalpų mokėjimo tvarka ypač skaudi mažesnes algas gaunantiems asmenims – jie linkę dirbti net sirgdami.

Sirgti nebenori

Nuo šių metų gegužės už ligos patale praleistas dienas "Sodra" moka gerokai mažiau nei pernai. Seimas, ieškodamas, kaip apkamšyti "Sodros" biudžeto skyles, nuo šių metų gegužės pakeitė ligos pašalpų mokėjimo tvarką. Už pirmas dvi darbuotojo ligos dienas pašalpą (80–100 proc. algos dydžio) moka darbdavys, vėliau "Sodra": už trečią–septintą ligos dienas – 40 proc. uždarbio kompensaciją, o nuo aštuntos dienos ir iki kol pasveiksta – 80 proc. Iki tol ligos pašalpa dvi pirmas nedarbingumo dienas mokėta iš darbdavio lėšų, o nuo trečios dienos mokėjo "Sodra" ir jos pašalpa siekė 85 proc. darbo užmokesčio.

Skaičiuota, kad dar šiais metais "Sodrai" pavyks sutaupyti 77 mln. litų, o kitais metais – 150 mln. litų. "Sodra" jau pajuto naujos tvarkos naudą – vien per trečią šių metų ketvirtį nedarbingumo pažymėjimų gauta kone perpus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau pataisos gali turėti skaudžių padarinių.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas patvirtino, kad gyventojai rečiau prašo nedarbingumo pažymėjimų, bet ne todėl, kad neserga, o bijodami ilgai sirgti ir netekti pajamų.

"Žmonių į medikus kreipiasi tiek pat, kiek ir anksčiau. Tačiau nemažai jų nebeima nedarbingumo pažymėjimų. Jeigu tik žmonės turi galimybių susitarti su darbdaviais, jie kelias dienas praleidžia namie. Taip "mechaniškai" statistika ir sumažėjo", – įsitikinęs gydytojas.

Už pirmas dienas nemoka

Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas Romas Lazutka atkreipė dėmesį, kad užsienyje įprasta tvarka, kai už pirmas dvi tris nedarbingumo dienas ligoniai apskritai negauna jokių išmokų. Vėliau už savaitę ar net dvi moka darbdavys ir tik už ilgesnį laiką mokamos socialinio draudimo išmokos.

Pavyzdžiui, Čekijoje nuo ketvirtos iki keturioliktos ligos dienos kompensuoja darbdavys, socialinis draudimas išmokas skiria nuo penkioliktos ligos dienos ir moka 60 proc. darbo užmokesčio. Estijoje, nuo šių metų liepos įsigaliojus pakeitimams, darbdavys mokės nuo ketvirtos iki aštuntos dienos, o nuo devintos dienos 80 proc. uždarbio kompensuos socialinio draudimo institucija.

Daugelyje šalių – Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Islandijoje, Slovakijoje, Vengrijoje – socialinio draudimo išmokos mokamos nuo antros ligos savaitės (15–17 dienos). Pirmų ligos dienų pašalpos šiose šalyse mokamos iš darbdavio lėšų. Tik Nyderlanduose socialinio draudimo išmokos skiriamos nuo pirmos ligos dienos.

Tvarka nebuvo tobula

"Užsienyje tokia tvarka laikoma logiška, mat žmogus, kelias dienas negaudamas pajamų, gali nesunkiai išgyventi iš santaupų. Tačiau Lietuvoje ne visada ir ne visą kitų šalių praktiką galima pritaikyti", – įspėjo socialinių mokslų daktaras.

Iki gegužės galiojusi ligos pašalpų mokėjimo tvarka, anot R.Lazutkos, nebuvo tobula – tai liudijo nemažai pasitaikiusių piktnaudžiavimo faktų. Vis dėlto per krizę įdiegtos naujovės labiausiai smogs mažas pajamas gaunantiems asmenims.

"Jeigu susirgs žmogus, gaunantis 3–5 tūkst. litų atlyginimo, jam 40 proc. ligos pašalpa, matyt, nebus pagrindinė priežastis neiti pas gydytoją ir sergančiam keliauti į darbą. Tačiau jeigu susirgs minimalią algą – 800 litų – uždirbantis asmuo, jam ligos patale praleista savaitė gali labai daug kainuoti ir toks žmogus gali ryžtis eiti į darbą net sirgdamas, nes jam kiekvienas litas svarbus", – įsitikinęs pašnekovas.

Gali kainuoti daugiau

R.Lazutka įspėjo, kad ligos pašalpos mokėjimo tvarka gali paskatinti žmones ilgai nesikreipti į medikus, tačiau jeigu liga bus užvilkinta, valstybei gydyti tokį pacientą atsieis kur kas daugiau. Tokio scenarijaus baiminasi ir medikai. Daugėjant sunkių ligonių, didėja ir gydymui skirtos išlaidos, be to, atsiranda sunkių komplikacijų tikimybė.

Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas L.Labanauskas apgailestavo, kad iki šiol, nors ir plačiai diskutuota, nebuvo pakeista nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka, ypač per gripo epidemiją. Kitose šalyse gydytojai pacientus gali konsultuoti telefonu ir supaprastinta tvarka išduoti nedarbingumo pažymėjimus.

Siūlymams nepritarė

Vyriausybė balandžio pradžioje buvo pritarusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui, kad už pirmas tris ligos dienas dirbantiems asmenims nebūtų mokamos ligos pašalpos. Už kitas dvi ligos dienas mokėtų darbdavys, o nuo šeštos būtų pradėta mokėti 85 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio ligos pašalpa iš "Sodros".

Tokioms pataisoms nepritarta, tačiau Seimas iki penkių dienų sutrumpino ligos pašalpos mokėjimą atleistam iš darbo žmogui.

2008 m. atvejų, kai liga truko 3–5 darbo dienas, buvo apie 36,5 proc. Didžiąją dalį sudarė atvejai, kai sirgta iki mėnesio ir daugiau.