Ministras ketvirtadienį pasirodžiusiame interviu televizijai „ABC News“ sakė, kad Rusija pasienyje su Ukraina sutelkė pajėgas bei karinę techniką, ir tai gali liudyti, jog Rusijos vyriausybė „ieško galimybės pasistūmėti tolyn“ į Ukrainos teritoriją.

„Nenorime nieko gąsdinti, tačiau privalome išlikti budrūs“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

„Mes itin sunerimę. (...) Kai septynerius metus gyveni greta Rusijos ginkluoto konflikto sąlygomis, tam tikra prasme mokaisi nerimauti. Prie to priprantama“, – sakė D. Kuleba.

Anot ministro, jei Rusija nuspręstų įsiveržti į Ukrainą, galėtų tai padaryti labai greitai.

„Esant tokiai infrastruktūrai palei mūsų sieną, Rusijai nereikėtų daug laiko imtis puolamųjų veiksmų, jei nuspręstų tai padaryti, ir mūsų tikslas – padaryti viską, kas įmanoma, kad Rusijai būtų sutrukdyta priimti tokį sprendimą“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie savo vizitą Jungtinėse Valstijose, D. Kuleba sakė, jog Amerikos valdžia parodė, kad pasiruošusi ne tik kalbėti, bet ir veikti.

„Jungtinės Valstijos pasirengusios ne tik kalbėti, bet ir veikti – veikti sulaikant Rusiją ir stiprinant Ukrainos pajėgumus apsiginti“, – kalbėjo ministras.

D. Kuleba pažymėjo, kad JAV prezidento poste dirbant Joe Bideno (Džo Baideno) pirmtakui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), Ukrainos ir Amerikos santykiuose būta tam tikrų įtampų. Prezidentu tapus J. Bidenui, ryšiai buvo atkurti, sakė ministras.

Visgi, anot jo, tam tikrų nesutarimų išlieka, pavyzdžiui, dėl dujotiekio „Nord Stream 2“.

„Tarp mūsų esama nuomonių skirtumų dėl to, kaip išvengti neigiamų šio projekto įgyvendinimo pasekmių“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

„Mes neabejotinai norime, kad Jungtinės Valstijos išliktų budrios ir pasirengusios imtis priemonių, jei dabartinė politika [dėl „Nord Stream 2“] patirs nesėkmę“, – sakė jis.

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas, rugsėjį baigtas tiesti šalia tokio pat pajėgumo beveik dešimtmetį veikiančio „Nord Stream“, turėtų padvigubinti šio rusiškų dujų eksporto koridoriaus galimybes ir leisti Maskvai atsisakyti dujų kelio į Europą per Ukrainą.

Projekto kritikai teigia, kad „Nord Stream 2“ padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir sustiprins Maskvos geopolitinę įtaką.

Ukrainos diplomatijos vadovas šią savaitę lankėsi Vašingtone. Per vizitą jis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu (Entoniu Blinkenu) ir prezidento J. Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu (Džeiku Salivanu).

Anksčiau Pentagono atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) pareiškė, kad Jungtines Valstijas neramina Rusijos pajėgų telkimas pasienyje su Ukraina.

„Raginame Rusiją aiškiai įvardyti savo ketinimus ir laikytis Minsko susitarimų“, – sakė jis, turėdamas galvoje susitarimus, pasirašytus siekiant nutraukti kovas Ukrainoje.

Tuo metu naujienų agentūra „Bloomberg“ rašo, kad „JAV kartu su sąjungininkėmis Europos Sąjungoje skambina pavojaus varpais, kad Rusija galbūt svarsto potencialų įsiveržimą į Ukrainą, nes tarp Maskvos ir Bendrijos aštrėja įtampa dėl migrantų ir energijos tiekimo“.

„Vašingtonas atidžiai stebi Rusijos pajėgų telkimą pasienyje su Ukraina. JAV pareigūnai informavo kolegas ES apie savo nuogąstavimus dėl galimos karinės operacijos“, – citavo agentūra informuotus šaltinius.

Manoma, kad šie vertinimai paremti informacija, kuria JAV dar nepasidalino su Europos šalių vyriausybėmis – tai turėtų būti padaryta prieš priimant bet kokį sprendimą dėl kolektyvinio atsako, sakė šaltiniai.