Maždaug 70 tūkst. protestuotojų sekmadienį susirinko Nepriklausomybės aikštėje Kijevo centre į mitingą prieš prezidentą Viktorą Janukovyčių.

Ukrainoje politinės krizės pabaigos vis dar nesimato – aikštėje susirinkusių žmonių skaičius yra panašiai toks pats kaip praėjusį sekmadienį, nors ir gerokai mažesnis nei sausio pabaigoje, kai protestai virto kelių gyvybių pareikalavusiu smurtu.

Nepriklausomybės aikštėje susirinkę žmonės su mėlynomis ir geltonomis – Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) vėliavų spalvų – juostelėmis gavo religinį palaiminimą, o paskui opozicijos lyderiai lipo ant pakylos siekdami padidinti spaudimą V.Janukovyčiui paskirti naują provakarietišką vyriausybę.

„Nė vienas iš pagrobimų ir kankinimų nedavė jokių rezultatų“, - sakė Ihoris Lucenka, kuris per kruvinus neramumus sausio mėnesį buvo pagrobtas ir sumuštas – panašiai tuo pačiu metu, kai kitas pagrobtas aktyvistas buvo rastas negyvas.

Kitas aktyvistas Dmytro Bulatovas, kalbėdamas iš Lietuvos, kur yra gydomas po kankinimų pagrobėjų nelaisvėje, sakė, kad neketina pasiduoti.

„Eisime toliau“, - sakė jis telefonu. Jo pokalbis buvo transliuojamas per garsiakalbius miniai Kijevo Nepriklausomybės aikštėje.

Po religinių lyderių palaiminimo Kijevo Nepriklausomybės aikštę, kur protestuotojai stovyklauja daugiau kaip du mėnesius, užliejo roko muzika, o pati demonstracija prasidėjo vidurdienį (ir Lietuvos laiku).

Protestai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurioje gyvena 46 mln. žmonių, vyksta nuo lapkričio, kai V.Janukovyčius atsisakė istorinio prekybos ir politinio pakto su ES, mainais į glaudesnius ryšius su sovietinių laikų šeimininke Rusija, taip priblokšdamas proeuropietiškus ukrainiečius.

Tačiau tai, kas prasidėjo kaip lokalizuoti neramumai šalies viduje, virto titaniškomis Rusijos ir Vakarų grumtynėmis už Ukrainos ateitį, demonstracijoms pačioje Ukrainoje tęsiantis ir išplitus į kitas šalies dalis.

V.Janukovyčius atsidūrė tų grumtynių centre ir nors jau nusileido kai kuriems opozicijos reikalavimams, – atleisdamas vyriausybę - taip pat turi nuraminti Rusiją, kuri, iki paaiškės padėtis, faktiškai įšaldė labai reikalingą 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą Ukrainai.

Į kampą įspraustas Ukrainos lyderis ketvirtadienį nuskrido į Rusijos Sočio kurortą prie Juodosios jūros, kur penktadienį buvo atidaryta žiemos olimpiada ir kur jis užkulisiuose buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Neaišku, ką abu prezidentai aptarė, bet tikėtasi, kad V.Janukovyčius kalbės apie finansinės pagalbos paketo likimą. Kol kas Rusija yra skyrusi tik vieną šio paketo dalį – 3 mlrd. dolerių.

Sekmadienį Kijevo Nepriklausomybės aikštėje protestuotojai dirbo savo kasdienius darbus – šildė palapines, gamino maistą dideliuose garuojančiuose puoduose - ir laukė demonstracijos pradžios.

„Viliamės, kad valdžia padarys nuolaidų ir susitarimai su opozicija duos rezultatų. Nes valdžia atrodo kaip Somalio piratai, kurie paima įkaitus, o tada derasi“, - sakė 29 metų Oleksandras Zaverucha, atvykęs į sostinę iš Vakarų Ukrainos.

„Esame nusiteikę stovėti iki galo“, - pridūrė jis.

„Svarbi korta"

Vėlai šeštadienį aktyvistai treniravosi – aikštėje kovojo vieni su kitais, kai kuriems atliekant milicininkų su skydais vaidmenis.

Konsultacijų politinės rizikos klausimais firmos „Eurasia Group“ analitikas Alexas Brideau (Aleksas Brido) sakė, kad protestuotojų veiksmai yra „svarbi korta politiniame susipriešinime“, ir pažymėjo, kad jų „užsitęsęs nusivylimas pažangos dėl jų reikalavimų nebuvimu“ yra svarbus sausio pabaigos smurto, kuris pareikalavo mažiausiai keturių aktyvistų gyvybių, veiksnys.

Įtakingi ukrainiečių parlamentarai pirmadienį turėtų susitikti aptarti opozicijos pasiūlymų sumažinti prezidento įgaliojimus ir grįžti prie šalyje iki 2010 metų galiojusios konstitucijos, pagal kurią daugiau įgaliojimų turėjo parlamentas.

V.Janukovyčius užsiminė, kad sveikina diskusiją dėl pakeitimų, bet neįsipareigojo vykdyti šios reformos.

Tačiau liūdnoje padėtyje atsidūrusiai Ukrainos ekonomikai vis labiau reikia pagalbos mažėjant vidaus gamybai ir senkant užsienio valiutų rezervams.

Maskva jau reikalauja Ukrainos grąžinti 3,3 mlrd. dolerių skolą, nuo praėjusių metų prisikaupusią už importuojamas Rusijos gamtines dujas, nuo kurių priklauso ukrainiečių pramonė ir namų ūkiai.

Pagal V.Putino pagalbos planą ateityje būtų trečdaliu sumažinta kaina už rusiškas gamtines dujas – tai būtų didžiulis palengvėjimas ekonomikai, kuris, kaip mano analitikai, turėtų padėti atgaivinti įstrigusį augimą.

Tačiau Rusijos ekonomikos ministras Antonas Siluanovas šeštadienį perspėjo, kad Maskvai reikės bent dalinio sąskaitos už dujas apmokėjimo prieš Ukrainos paketo sąlygų atkūrimą.

Dėl užsitęsusios krizės pašoko Ukrainos skolinimosi išlaidos, o valiuta neteko beveik 10 proc. savo vertės, išsigandusiems vartotojams skubant kaupti dolerius ir eurus.

Keli bankai pranešė apie tvirtos valiutos trūkumą, o centrinis bankas penktadienį buvo priverstas įvesti kapitalo kontrolę ir oficialų grivinos kursą pakeisti nuo 7,9 iki 8,7 už dolerį. Tai pirmas nustatyto kurso pakeitimas nuo 2012 metų liepos.