Kinija ir Rusija trečiadienį Šanchajuje sutarė dėl didžiulės vertės dujų tiekimo sutarties, pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“.

Maskva ir Pekinas dešimtmetį derėjosi dėl šio daugiamilijardinio susitarimo, kurį sudaryti trukdė nesutarimai dėl dujų kainos.

Šalys seniai lauktą susitarimą pasirašė per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą, nurodė „Xinhua“.

„Tai dar vienas labai reikšmingas Kinijos ir Rusijos strateginio bendradarbiavo energetikos srityje pasiekimas“, – pažymėjo agentūra.

Kaip nurodo naujienų agentūra „Reuters“, šis sandoris reiškia politinį triumfą V.Putinui, kuris stengiasi įsiteikti naujiesiems partneriams Azijoje, kai klientai Europoje mėgina mažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų ir tokiu būdu sustiprinti savo pozicijas derybose su Maskva, kuri neseniai aneksavo Krymą, atimdama jį iš Ukrainos.

Tačiau komerciniu požiūriu, daug kas priklauso nuo kol kas viešai nepaskelbtos kainos ir kitų sandorio sąlygų.

Pasak šios srities pramonininkų, Kinijos padėtis lemiamame derybų etape buvo viršesnė, nes V.Putinui reikia naujų klientų, kai Rusijos izoliacija Europoje stiprėja.

„Rusijos ir SSRS dujų versle tai epochinis įvykis. Darbas buvo sudėtingas, draugai kinai – sudėtingi derybininkai“, – sakė V.Putinas žurnalistams. Pasak jo, antradienį šis darbas tęsėsi iki 3 val. 30 min. o trečiadienį – nuo pat ryto. Šalys patenkintos susitarimais.

„Abipusiais kompromisais pavyko pasiekti abiem pusėms tinkamas kontrakto sąlygas. Visi liko patenkinti ir kaina, ir kitomis sąlygomis, – pažymėjo V.Putinas. – Darbai prasidės tiesiog rytoj“. 

Susitarimas dėl rusiškų gamtinių dujų eksporto leis Rusijai diversifikuoti dujų eksporto maršrutus, o Kinijai – patenkinti augantį energijos poreikį.

Pagal šį susitarimą tarp Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ ir „China National Petroleum Corp“ (CNPC), Rusija ateinančius tris dešimtmečius Kinijai kasmet parduos 38 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų.

2009 metais šių įmonių sudarytame pagrindų susitarime buvo numatyta, kad rusiškų gamtinių dujų eksportas į Kiniją kasmet sudarys 70 mlrd. kubinių metrų.

Rusijos televizijos kanalai pranešė, kad šios tris dešimtmečius galiosiančios dujų tiekimo sutarties vertė – 400 mlrd. JAV dolerių.

„Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris televizijai NTV patvirtino, kad numatyta kasmet parduoti Kinijai 38 mlrd. kubinių metrų dujų, tačiau atsisakė įvardyti kontrakto vertę, pareiškęs, jog tai yra komercinė paslaptis.

Verslininkų vertinimu, sandorio kaina gali būti apie 350 JAV dolerių už tūkstantį kub. metrų, Vakarų Europai dujos tiekiamas vidutiniškai po 380 dolerių.

A.Mileris pažymėjo, jog tai yra didžiausias pavienis „Gazprom“ kontraktas. „Toks kontraktas niekada nebuvo pasirašytas su jokia kita kompanija“, – sakė jis.

„Gazprom“ vadovas pridūrė, kad dėl sandorio baigta tartis trečiadienį paryčiais.

Pastaraisiais metais Rusija ėmėsi žingsnių suartėti su Kinija, ieškodama naujų energetikos rinkų Azijoje. Šios pastangos dar suintensyvėjo po to, kai Rusijos santykiuose su Vakarais kilo rimčiausia priešprieša nuo Šaltojo karo laikų, kurią išprovokavo krizė Ukrainoje.

Šio susitarimo pasirašymas finansiniu požiūriu yra labai svarbus V.Putinui, turint omenyje JAV ir Europos Sąjungos sankcijas, kurios kai kuriems jo artimiausios aplinkos žmonėms buvo įvestos po to, kai Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.

Lieka neatsakytų klausimų

Šaltiniai „Gazprom“ bendrovėje nurodė, kad Kinija pasiūlė mokėti daugiau nei 9 JAV dolerius už milijoną britų terminio vieneto (BTU), kuriuos dabar moka už Turkmėnijos dujas, nors žemiausia Rusijos siūlyta kaina buvo maždaug 9,67 JAV dolerių už milijoną BTU.

Kitas galintis kelti problemų klausimas – ar Kinija mokės iš karto visą sumą avansu, kad padengtų numatomas žymias išlaidas infrastruktūrai.

„Gazprom“ vadovas A.Mileris pareiškė, kad šis derybų klausimas liko neišspręstas, nors V.Putinas pranešė, jog Kinija skirs 20 mlrd. JAV dolerių dujų pramonei ir infrastruktūrai, o kainos formulė bus panaši į Europos, susieta su naftos ir naftos produktų rinkos verte.

Pasak ekspertų, deryboms įtakos galėjo turėti ir politiniai faktoriai.

„Atsižvelgiant į ES sankcijas, kurios gali smogti Rusijai, aš nemanau, kad „Gazprom“ dabar gali reikalauti labai aukštos kainos už savo dujas“, – sakė „Nomura“ Azijos naftos tyrimų skyriaus vadovas Gordonas Kwanas (Gordonas Kvanas).

Pasak jo, „China National Petroleum Corp“ (CNPC) ves sunkias derybas, atsižvelgiant į pradėtą tyrimą dėl korupcijos, kuris praėjusiais metais sukrėtė korporaciją, Xi Jinpingui (Si Dzinpingui) pradėjus dar platesnio masto kovą su kyšininkavimu.

Dujos bus tiekiamos naujuoju dujotiekiu, sujungsiančio Sibiro dujų telkinius su Kinijos pagrindiniais vartotojais. Rusija dujų tiekimą pradės nuo 2018 metų ir sieks per metus pateikti iki 38 mlrd. kubinių metrų dujų, sakė pareigūnai.

V.Putinas pranešė, kad Rusija ketina investuoti 55 mlrd. JAV dolerių į žvalgybą ir dujotiekio tiesimą iki Kinijos. Tuo tarpu CNPC pažadėjo nutiesti likusią dujotiekio atkarpą Kinijoje.

Paskelbus apie šį susitarimą kompanijos „Gazprom“ akcijų vertė pakilo beveik dviem procentais, tačiau 12 val. 36 min. Grinvičo (15 val.36 min. Lietuvos) laiku šiek tiek smuko ir liko pakilusi 0,8 proc.