Didžiosios Britanijos premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui) trečiadienį, paskutinę jo vizito Kinijoje dieną, buvo pateikti reikalavimai grąžinti neįkainojamas vertybes, kurias britų pajėgos pagrobė Pekine XIX amžiuje.
D.Cameronas trečiąją savo viešnagės dieną nuvyko į pietvakarinį Čengdu miestą, tęsdamas, anot ambasados, didžiausią kada nors Britanijos surengtą prekybos ryšių plėtros misiją šioje šalyje.
Britanijos pareigūnai nurodė, kad per šį vizitą buvo pasirašyta sutarčių, kurių bendra vertė – 5,6 mlrd. svarų (23,3 mlrd. litų), tačiau D.Cameronas sulaukė aštrios kritikos tiek Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje, tiek tarp komentatorių internete.
Premjeras praeitą penktadienį atsidarė paskyrą Kinijos socialiniame tinkle „Sina Weibo“, panašiame į „Twitter“, kuri iki trečiadienio įgijo per 230 tūkst. sekėjų.
Premjeras paragino internautus užduoti klausimų, tvirtindamas, kad sieks į juos atsakyti per savo vizitą.
Vieną iš populiariausių klausimų pateikė autoritetinga idėjų kalvė – Kinijos tarptautinių ekonomikos ryšių centras – vadovaujamas buvusio vicepremjero Zeng Peiyano (Dzeng Peijano). Jame taip pat dirba daug aukštų vyriausybės pareigūnų ir iškilių ekonomistų.
„Kada Britanija grąžins neteisėtai pagrobtus dirbinius?“ – paklausė organizacija, turėdama omenyje 23 tūkst. Britų muziejuje saugomų daiktų, kurie buvo pagrobti Britanijos armijos ekspedicinio korpuso, priklausiusio Aštuonių valstybių aljansui, numalšinusiam Boksininkų sukilimą. Tie XIX amžiaus pabaigoje apėmę neramumai buvo išprovokuoti Europos imperinių galybių skverbimosi į Kiniją.
Britų kariai nusiaubė Uždraustąjį miestą, Kinijos imperatorių rūmų kompleksą Pekine, o anksčiau, 1860 metais – senuosius imperatorių vasaros rūmus netoli sostinės. Vienas Britanijos karininkas, tų įvykių dalyvis, rašė: „Jums būtų sunku įsivaizduoti vietų, kurias sudeginime, grožį ir didybę. Deginant jas skaudėjo širdį.“
Kinijos visuomenė tas invazijas iki šiol laiko ankstesnio užsienio galybių dominavimo šalyje simboliu.
Netgi dabar valdančioji Komunistų partija atsigręžia į nacionalizmą, siekdama padidinti savo populiarumą.
Pekinas įtūžo dėl pernai įvykusio D.Camerono susitikimo su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, kurį Pekinas laiko pavojingu separatistu. Tas Britanijos premjero žingsnis lėmė didelį atšalimą dvišaliuose diplomatiniuose santykiuose.
Nors Londonas premjero viešnagę vadina prekybos plėtros misija, daugelis apžvalgininkų ją laiko mėginimu bent iš dalies atitaisyti žalą, kurią patyrė Kinijos ir Britanijos ryšiai.
Tačiau vienas įtakingas valstybinis dienraštis antradienį aštriai kritikavo D.Cameroną, savo vedamajame, pavadintame „Kinija nepasiduos Camerono „nuoširdumui“, pareiškęs, kad Britanija turėtų pripažinti nebesanti pasaulio galybė – veikiau „tiesiog sena Europos valstybė, tinkamiausia kelionėms ir studijoms“.
D.Cameronas į Kiniją atvyko su daugiau nei 100 verslininkų delegacija, įskaitant bendrovių „Jaguar Land Rover“, „Rolls Royce“ ir „Royal Dutch Shell“ vadovus bei Londono vertybinių popierių biržos generalinį direktorių.
Naujausi komentarai