„Mano žiniomis, tarp Kinijos ir Jungtinių Valstijų nevyksta jokios konsultacijos ar derybos muitų klausimu, jau nekalbant apie kokį nors susitarimą“, – ketvirtadienį atsakydamas į žurnalisto klausimą pasakė Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Bet kokie pranešimai, kad yra kitaip, tėra „melagienos“, pridūrė jis.

Ministerijos atstovo teigimu, muitų karą pradėjo Jungtinės Valstijos, o Kinijos pozicija yra aiški – ji kovos iki galo.

Durys deryboms tebėra atviros, tačiau derybos turi vykti vienodomis sąlygomis, su pagarba ir abiem šalims naudingu būdu, paaiškino jis.

D. Trumpas teigia, kad ryšiai palaikomi kasdieną.

Trečiadienį, atsakydamas į žurnalisto klausimą, ar vyksta kokie nors tiesioginiai JAV ir Kinijos pokalbiai, D. Trumpas pasakė, kad „jo, žinoma, kiekvieną dieną“. Paklaustas, kaip greitai jis ketina sumažinti Kinijos importui į Jungtines Valstijas taikomą muitą, D. Trumpas pasakė, kad „tai priklausys nuo jų“.

Akcijų rinkos ketvirtadienį daugiausia smuko po Kinijos šalto dušo JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris tikėjosi lengvai užbaigti prekybos karą.

Tai įvyko po ankstesnės dienos rinkų sujudimo, kai D. Trumpas užsiminė, jog tarifai Kinijai galėtų būti ženkliai sumažinti ir kad JAV sieks „sąžiningo prekybos susitarimo“ su Pekinu.

Kinija ketvirtadienį atkirto, kad bet kokie teiginiai apie vykstančias derybas su Vašingtonu yra „nepagrįsti“.

Iždo sekretorius Scottas Bessentas taip pat prigesino lūkesčius pareiškęs, kad abi šalys „dar nepradėjo“ derybų dėl muitų mažinimo.

„Investuotojų pasaulis vėl kabinasi už kiekvieno Baltųjų rūmų žodžio, tačiau dėl tokios painios ir dažnai prieštaringos pozicijos muitų klausimu vienintelis dalykas, kurį iš tiesų galime prognozuoti, yra nestabilumas“, – sakė Mattas Britzmanas, „Hargreaves Lansdown“ vyresnysis akcijų analitikas.

Europos akcijų rinkos ketvirtadienį smuko, investuotojams taip pat laukiant įmonių rezultatų, kurie parodytų, kaip muitai ateinančiais mėnesiais paveiks verslo perspektyvas.

„Verslo lyderių komentarai apie tarifus girdimi visur, o investuotojai nori žinoti, kaip įmonės planuoja susidoroti su potencialiu kaštų spaudimu“, – sakė Russas Mouldas, „AJ Bell“ investicijų direktorius.

Doleris silpo, nes dėl netikrumo Baltuosiuose rūmuose sustiprėjo paklausa Šveicarijos frankui, jenai ir auksui – tradiciškai laikomiems saugiomis investicijomis.

Azijoje Tokijas sesiją baigė pakilęs 0,5 proc., Šanchajus iš esmės nekito, o Honkongas smuko beveik 1 procentu.

S. Bessentas taip pat teigė, kad derybose su Japonija dėl tarifų Vašingtonas „neturi jokių valiutos tikslų“, nors D. Trumpas ne kartą yra sakęs, kad nori stipresnės jenos.

Seulas smuko po to, kai oficialūs duomenys parodė, jog Pietų Korėjos ekonomika per pirmuosius tris 2025 m. mėnesius netikėtai susitraukė 0,1 proc.

Volstrito „S&P 500“ trečiadienį užsidarė pakilęs 1,7 proc.

Kalbant apie įmones, sunkumų patirianti Japonijos „Nissan“ ketvirtadienį pranešė apie ryškų pelno sumažėjimą.

Tuo tarpu „Nintendo“ akcijos pakilo net 5,5 proc., bendrovei džiaugiantis didesniais nei tikėtasi „Switch 2“ žaidimų konsolės išankstiniais užsakymais Japonijoje.

Prancūzų programinės įrangos gamintojos „Dassault Systèmes“ akcijos Paryžiuje smuko maždaug 7 proc., bendrovei paskelbus apie sumažėjusį grynąjį pelną ir sumažintą 2025 m. veiklos maržos prognozę.

Prabangos prekių grupės „Kering“ akcijos Paryžiuje prarado 4 proc. po to, kai bendrovė pranešė apie tolesnį prekės ženklo „Gucci“ pardavimų nuosmukį.

Automobilių gamintojo „Renault“ akcijos – taip pat Paryžiuje – pakilo apytikriai 2 proc., paskelbus apie planus toliau mažinti kaštus, kol JAV tarifai krečia pasaulinę automobilių rinką. Bendrovė taip pat pranešė apie nedidelį pardavimų augimą.

Frankfurte Vokietijos sporto aprangos milžinės „Adidas“ akcijos pakilo 3 proc., nes įmonės pelnas pirmąjį ketvirtį kone padvigubėjo, pranokdamas analitikų lūkesčius.