Kinijos ir Taivano prezidentai šeštadienį neutralioje teritorijoje, pietryčių Azijos valstybėje Singapūre, susitiko pirmą kartą po 66 metų. Prasidėjo pirmosios nuo 1949 metų šių šalių derybos aukščiausiu lygiu.

Kinijos Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Taivano Ma Ying-jeou (Ma Ingdziu) spaudė vienas kitam rankas, plačiai šypsojosi ir mojavo didžiulei žiniasklaidos atstovų miniai prie viešbučio Singapūre geltonos uždangos ir žalumynų fone, prieš eidami į derybas už uždarų durų.

Kinijos vadovas rišėjo raudoną, Komunistų partijos spalvos, kaklaryšį, o Taivano lyderis – mėlyną, tai jo Tautinės partijos spalva.

Ir vienas ir kitas tikisi būsiąs minimas tuo asmeniu, kuris padėjo įveikti dešimtmečius trukusią atskirtį ir nepasitikėjimą. Jų susitikimas yra daugiau simbolinis negu turintis kokią nors dalykinę reikšmę. Abi pusės nurodė, kad nebus pasirašyta jokių susitarimų ir nebus skelbta bendrų pareiškimų.

Vėliau jiedu susėdo prie vieno stalo, vienas priešas kitą. Xi Jinpingas pavadino šį susitikimą „istoriniu skyriumi mūsų santykiuose“ ir pakartojo dažnai Kinijos reiškiamą norą galiausiai susivienyti su Taivanu.

„Santykių abipus sąsiaurio plėtra per praėjusius 66 metus rodo, kad, nepaisant to, kokių vėjų ir liūčių patyrė mūsų tautiečiai abiejose pusėse, nepaisant to, kiek laiko truko atskirtis, nėra jėgos, kuri galėtų perskirti mus“, – sakė Xi Jinpingas

„Mes esame broliai, susieti kūnu, net jeigu mūsų kaulai sulaužyti, mes esame šeima, kurios kraujas tirštesnis už vandenį“, – pridūrė jis.

Taivano prezidentas Ma Ying-jeou jam atsakė, kad abi šalys turi laikytis abipusės pagarbos.

„Abi pusės turi gerbti viena kitos vertybes ir gyvenimo būdą“, – sakė jis savo kolegai po kelių dešimtmečių priešiškumo ir konkurencijos, kai jiedu viešai paskelbė esą pasiryžę „užtikrinti taiką Taivano sąsiauryje“.

„Nors dabar yra dar tik pirmas susitikimas, mes jaučiamės kaip seni draugai. Užpakalyje liko 60 metų istorija. Dabar prieš mūsų akis yra susitaikymo, o ne konfrontacijos vaisiais“, – pasakė Taivano vadovas.

Dabartinis susitikimas yra tikrai istorinis: ankstesnis buvo 19445 metais, kai komunistų revoliucijos lyderis Mao Zedongas (Mao Dzedunas) susitiko su tuometiniu Kinijos prezidentu Chiang Kai-shek (Čian Kai Ši).

Vėliau komunistų surengtas perversmas privertė prezidento armiją ir apie du milijonus jo šalininkų bėgti į Taivano salą, o šalis liko suskaldyta.

Dabartinis netikėtas susitikimas, laikomas ir mėginimu sustiprinti prokiniškos partijos Gomindano (Kuomintang, KMT) pozicijas prieš sausį numatytus Taivano prezidento rinkimus, turėtų smarkiai sutrikdyti rinkėjus, nerimaujančius dėl augančios Pekino įtakos saloje.

Gana staigus santykių atšilimas tarp Pekino ir Taibėjaus prasidėjo 2008-aisiais į valdžią atėjus Ma Ying-jeou iš Gomindano.

Pekinas vis dar laiko Taivaną savo teritorija, nors jie valdomi atskirai nuo tada, kai nacionalistų lyderis Chiang Kai-shek ir jo Gomindano pajėgos pabėgo į salą po pralaimėjimo pilietiniame kare Mao Zedongo komunistams.

Šiltėjantys ryšiai

Po jų atsiskyrimo dešimtmečius tęsėsi aštri priešprieša, lig šiol Taivano sąsiauris tebėra vienas paskutinių nuo Šaltojo karo užsilikusių įtampos židinių.

Tačiau verslo ir investiciniai ryšiai ilgainiui suklestėjo, nepaisant oficialaus priešiškumo.

Kai Ma Ying-jeou atėjo į valdžią 2008 metais, jo Pekinui draugiška politika abipusius ryšius pakėlė į naujas aukštumas: suklestėjo turizmas, atvertas kelias skrydžiams tarp Taivano ir žemyninės Kinijos, pasirašyta per 20 prekybos sutarčių, ir visa tai vainikavo šeštadienį surengtas viršūnių susitikimas.

Tačiau istorinis susitikimas vyksta demokratinio Taivano visuomenei vis nepalankiau žiūrint į glaudesnius santykius su Kiniją, nes stiprėja būgštavimai dėl augančios Pekino įtakos, tad abiejų šalių susivienijimas vis dar tolimas tikslas.

Apie 100 įtūžusių demonstrantų, smerkdami šį viršūnių susitikimą, praėjusią naktį mėgino įsiveržti į parlamento pastatą Taibėjuje.

Aktyvistus sustabdė policija, bet dešimtys jų surengė sėdimąjį protestą šeštadienio rytą.

Kitas protestas buvo surengtas sostinės oro uoste, kai Ma Ying-jeou išskrido, o demonstrantai sudegino abu lyderius vaizduojančias lėles. Ant Xi Jinpingo atvaizdo buvo užrašas „Kinijos diktatorius“, o ant Ma Ying-jeou – „išdavikas“.

Policija nurodė oro uoste suėmusi 27 žmones.

Oficiali priešprieša

Kinija ir Taivanas iki šiol oficialiai atsisako pripažinti vienas kito legitimumą, kai Xi Jinpingas ir Ma Ying-jeou stengiasi atsargiai balansuoti.

Tikriausiai nei vienas iš jų nesikreips vienas į kitą „prezidente“ ir vartos neutralų kreipinį „pone“.

Išliekantis įtarus požiūris į Taivaną, kurį Pekinas laiko savo maištinga provincija, kurią reikėtų susigrąžinti – netgi jėga, jeigu to prireiktų, taip pat buvo pastebimas Kinijos žiniasklaidos pranešimuose apie šį įvykį.

Kai tik Xi Jinpingas baigė savo kalbą, Kinijos valstybinio transliuotojo CCTV pagrindinis naujienų kanalas perjungė vaizdą į aptarimus studijoje, kurioje buvo rodomas Ma Ying-jeou kalbos vaizdas, bet nebuvo garso.

Abu lyderiai po susitikimo planuoja surengti atskiras spaudos konferencijas.

Didelį atotrūkį tarp šalių taip pat atspindi faktas, kad Taivano spaudos konferencijai vadovaus pats Ma Ying-jeou, o Kinijos – ne Xi Jinpingas, o žemesnio rango pareigūnas.

Ma Ying-jeou išreiškė viltį, kad šis susitikimas padės normalizuoti santykius ir galbūt pagerins Taivano tarptautinį įvaizdį.

Jis sakė Xi jinpingui, kad abi šalys turėtų rodyti „abipusę pagarbą“.

Taivanas buvo marginalizuojamas Pekino reikalavimo, kad kitos šalys nepripažintų Taibėjaus vyriausybės, todėl tai kurstė salos gyventojų nepasitenkinimą.

Didžiausia opozicinė Demokratinės pažangos partija (DPP), kuriai prognozuojama pergalė sausį vyksiančiuose prezidento rinkimuose ir kuri nepalankiai nusiteikusi Pekino atžvilgiu, griežtai kritikavo viršūnių susitikimą, pareiškusi, kad Ma Ying-jeou mėgina paveikti rinkimų rezultatus.