Kiek daugiau nei 2 800 delegatų turintis Nacionalinis Liaudies Kongresas pritarė siūlymui parengti įstatymo projektą, numatantį bausmes už atsiskyrimą, valstybės valdžios nuvertimą, terorizmą ir veiksmus, keliančius grėsmę nacionaliniam saugumui.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos atšaukė Konkongui suteiktą specialųjį statusą, sudarydamos sąlygas atimti iš šios teritorijos prekybines ir ekonomines privilegijas.

Kaip sakė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas), šis statusas atšauktas todėl, kad Kinija nebegerbia savo susitarimo su Didžiąja Britanija dėl Honkongo perdavimo, pagal kurį šiam miestui turi būti užtikrinta plati autonomija.

Tai Honkongo pabaiga. Žinome, kad jie nukerta mūsų sielas, atima vertybes, kurių visuomet laikėmės, tokias vertybes kaip žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė.

„Joks protingas žmogus šiandien negali teigti, kad Honkongas tebeturi aukšto lygio autonomiją Kinijos atžvilgiu, atsižvelgdamas į faktinę padėtį“, – sakė M. Pompeo.

Kinijai šis saugumo įstatymas yra svarbus prioritetas metinėje Nacionalinio Liaudies Kongreso sesijoje po didžiulių demokratijos šalininkų protestų, kurie pernai septynis mėnesius purtė Honkongą.

Pagal įstatymą taip pat būtų leidžiama Kinijos pagrindinės teritorijos dalies saugumo agentūroms atvirai veikti Honkonge.

Ketvirtadienį, paskutinę Nacionalinio Liaudies Kongreso sesijos dieną, delegatams pritarus planams dėl šio įstatymo, vienai aukštesnei institucijai pavesta suformuluoti konkretų įstatymo tekstą.

„Tai Honkongo pabaiga. Žinome, kad jie nukerta mūsų sielas, atima vertybes, kurių visuomet laikėmės, tokias vertybes kaip žmogaus teisės, demokratija, įstatymo viršenybė“, – naujienų agentūrai AFP sakė demokratiją remianti miesto parlamentarė Claudia Mo (Klaudija Mo).

„Dabar Honkongas tiesiog tampa dar vienu Kinijos miestu. Tai demoralizuoja“, – sakė ji.

Nacionalinio Liaudies Kongreso Nuolatinio komiteto vicepirmininkas Wang Chenas (Vang Čenas) praėjusią savaitę sakė, kad Honkongo delsimas įgyvendinti savo saugumo įstatymą privertė Kinijos vadovybę imtis veiksmų.

„Praėjus daugiau kaip 20 metų po Honkongo sugrąžinimo [Kinijai] atitinkami įstatymai dar nėra virtę tikrove dėl tų, kas bando kelti problemas Honkonge ir bendrai Kinijoje, taip pat priešiškų išorės jėgų sabotažo ir trukdymo“, – sakė Wang Chenas.

JAV veiksmai

Pagal pernai JAV Kongreso priimtą įstatymą, kuriuo siekta paremti Honkongo judėjimą už demokratiją, JAV administracija turi patvirtinti, kad Honkongas neprarado laisvių, kurias Pekinas pažadėjo derėdamasis su Britanija dėl miesto susigrąžinimo.

Vašingtono trečiadienio sprendimas, kad Honkongas nebeturi šių teisių, reiškia, kad miestas gali prarasti prekybos su JAV privilegijas, įskaitant mažesnius nei pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje tarifus.

Kokių veiksmų imtis, galiausiai spręs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), sakė Valstybės departamento aukšto rango pareigūnas Rytų Azijos klausimams Davidas Stilwellas (Deividas Stilvelas).

„Šie žingsniai bus aptarti ir bus kuo tikslingesni, kad keistų elgesį“, – žurnalistams sakė D. Stilwellas. Vis dėlto jis pripažino, jog mažai tikėtina, kad Pekinas pakeistų kursą.

Pasak D. Stilwello, Jungtinės Valstijos nenori pakenkti Honkongo žmonėms. „Šį sprendimą priėmė vyriausybė Pekine, o ne JAV“, – pridūrė jis.

Himno įstatymas

Vašingtonas veiksmų ėmėsi Honkonge trečiadienį kilus naujiems protestams, šįkart – dėl kito prieštaringai vertinamo pasiūlyto įstatymo, kuriame numatomos įkalinimo iki trejų bausmės už Kinijos himno įžeidimą.

Policija apsupo miesto parlamentą, kur vyko debatai dėl šio įstatymo, prieš protestuotojus panaudojo šovinius su dirginančiomis medžiagomis ir areštavo daugiau kaip 300 žmonių, daugiausia dėl neteisėto susibūrimo.

„Dabar tai tarsi de facto komendanto valanda, – AFP sakė garsus demokratijos aktyvistas Nathanas Law (Neitanas Lo). – Manau, kad vyriausybė turi suprasti, kodėl žmonės tikrai pyksta.“

Pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“, dėl kurio buvo sutarta prieš miesto sugrąžinimą Kinijai, Honkongui iki 2047 metų turi būti užtikrintos tam tikros laisvės, kurių nėra pagrindinėje Kinijos teritorijos dalyje.

Nuo Honkongo perdavimo galiojanti miesto konstitucija įpareigoja teritorijos valdžią vykdyti nacionalinius saugumo įstatymus.

Tačiau 2003 metais pabandžius tai daryti, Honkonge kilo didžiuliai protestai ir tą planą teko padėti į šalį.

Kinija veikia bijodama jaunesnės honkongiečių kartos, kuri „nesutinka su Komunistų partijos politine sistema“, – sakė Pekine dirbantis nepriklausomas politikos komentatorius Hua Po.

„Jei jie praras Honkongo kontrolę, poveikis pagrindinei Kinijos teritorijos daliai bus milžiniškas“, – sakė jis.

Pekiną piktina honkongiečių, ypač futbolo žiūrovų, praktika reiškiant nepasitenkinimą Kinija nepritariamai šaukti skambant Kinijos himnui.