Likimo ironija – bankrutuojantis ES prezidentas Kipras. Maža Viduržemio jūroje esanti šalis turės ne tik spręsti Bendrijos klausimus, bet ir rūpintis savo kailiu.

Rimtos problemos

Problema dėl vadinamojo Šiaurės Kipro šiuo metu mažiausiai rūpi šalies vadovams. Kipro politikų pečius užgulė finansinės problemos.

Sostinės Nikosijos centre stūkso banko „Laiki Bank“ pastatas.

Futuristinės architektūros statinys mena gerus laikus, kai Kipras nestovėjo ties finansinio kracho slenksčiu.

„Laiki Bank“, geriau žinomas kaip „Cyprus Popular Bank“, po krizės atsidūrė ties bankroto riba.

Kipro bankai investavo dideles lėšas į Graikiją, tačiau ši šalis atsidūrė duobeje ir bankams teko patirti milžiniškų nuostolių.

Valstybės paramos bankui prireikė po to, kai jis, patyręs nuostolių dėl investicijų į Graikijos valstybės obligacijas, turėjo nurašyti apie 2 mlrd. eurų. Kipro bankui tai buvo nepakeliama našta.

Taigi, „Laiki Bank“ pritrūko apie 1,8 mlrd. eurų, kad išliktų gyvybingas. Kadangi „Laiki Bank“ – antras pagal dydį Kipro bankas, Kipro vyriausybei teko įsigyti jo akcijų už 1,79 mlrd. eurų, kad padėtų sunkumų slegiamam bankui atitikti kapitalo pakankamumo reikalavimus.

Suma, skirta bankui, viršijo Kipro galimybes, todėl vyriausybei teko kreiptis į tarptautinius kreditorius – ES, Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir Europos centrinį banką (ECB) dėl paskolos.

Lyg to būtų maža, „Laiki Bank“ – ne vienintelis, kuris susidūrė su rimtomis problemomis.

Dar 500 mln. eurų paramos paprašė kitas Kipro bankas „Bank of Cyprus“.

Skaičiuojama, kad Kipro bankai gali būti paskolinę graikams apie 25 mlrd. eurų. Ar pinigai bus grąžinti – sunku tikėtis. Bent jau tuo metu, kai Atėnai kapanojasi iš gilios krizės.

Bankų sistema – vienas klausimas, kuriam spręsti, pasak Kipro pareigūnų, turėtų pakakti 10 mlrd. eurų.

Tačiau pagalbos, regis, reikia ir valstybei. Kipras, kuriame yra 804 tūkst. gyventojų, jau kuris laikas skendi recesijoje.

Tiesa, Kipro ekonomikos apimtis nedidelė. Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) – 17,3–18 mlrd. eurų. Taigi, kreditoriams nebus didelė bėda šaliai suteikti pagalbą.

Tačiau klausimas – ką kreditoriai norės gauti mainais?

Iš rinkų Kipras jau negali skolintis, nes jos šalies kredito reitingą sumenkino iki vadinamojo šlamšto statuso.

Tai reiškia, kad Kipras rinkose skolintis gali tik įsipareigodamas mokėti dideles palūkanas.

Nors iki krizės Graikijoje Kipras neturėjo problemų su nedarbu ir ekonomikos augimu, dabar šalies ekonomika stovi vietoje, o nedarbas siekia 10 proc.

Tarp jaunų žmonių nedarbo lygis – net 30 proc.

Tinkamai atliks savo pareigą

Visgi Kipro atstovai ramino, kad, nepaisant šalies finansinių problemų, jie jau pasiruošę pirmininkauti ES.

Šiam tikslui valdžia skyrė 61 mln. eurų. Tai – didelė suma tokiai šaliai kaip Kipras.

„Svarbiausia, kad Kipras parodytų, jog sugeba organizuoti tokius renginius ir kad Kipras gali pirmininkauti ES ne blogiau nei kitos Bendrijos šalys“, – sakė Costas Yennaris, Kipro pirmininkavimo ES organizacinio komiteto atstovas.

Kaip svarbiausią pirmininkavimo tikslą Kipras iškėlė ES biudžeto klausimą.

Tačiau niekas neabejoja, kad vienas svarbiausių klausimų bus ir finansinis stabilumas Bendrijoje.

Pagalbos prašymas sugadino Kipro įvaizdį, ir pagalba iš ES gali būti paskutinis šiaudas.

Visgi Kipro vadovai neslepia, kad dairosi paskolų tiek į Rusiją, tiek į Kiniją.

Paskolų ieško visur

Kipro vadovas Demetris Christofias – vienintelis šalies vadovas komunistas visoje ES.

Jo vadovaujama Kipro progresyvioji darbininkų partija (AKEL) tradiciškai gauna apie trečdalį Kipro gyventojų balsų per parlamento rinkimus.

Nors oficialiai partija laikosi socializmo doktrinos, pasak ekspertų, iš tiesų ji panaši į daugelį Europos socialdemokratų partijų.

Svarbiausi partijos deklaruojami tikslai – pagerinti darbininkų klasės padėtį, taip pat išspręsti turkų ir graikų kipriečių konfliktą.

Deja, partijai iki šiol nepasisekė pasiekti svarbiausių tikslų.

Rusijoje Kipro vadovas D.Christofias turi nemažai pažįstamų, Kipre gyvena beveik 400 tūkst. rusų. Uostamiestyje Limasole leidžiamas laikraštis rusų kalba, veikia keli rusų restoranai ir mokykla.

Maža to, Kipras populiarus tarp Rusijos ir Ukrainos milijonierių.

Maskva 2011 m. jau atseikėjo salai 2,5 mlrd. eurų. Tačiau kalbas apie antrąją paskolą Maskva neigė.

Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas šią savaitę pabrėžė, kad iš Nikosijos prašymo negavo.

„Naujos paskolos suteikimo galimybės būtų svarstomos, tačiau aš kol kas nemačiau atitinkamo oficialaus prašymo“, – sakė Rusijos finansų ministras.

Šio mėnesio viduryje Kipro spauda skelbė, neva Nikosija Maskvos paprašė 5 mlrd. eurų paskolos.

Bijo Graikijos likimo?

Kol kas Kipro vadovas nebėga išskėstomis rankomis pas vadinamąją troiką – ES, TVF ir ECB.

Kipro vadovas kartą kreditorius pavadino kolonizatoriais.

Tiesa, šią savaitę Kipro vadovai pakeitė plokštelę ir pažadėjo, kad derybas su troika baigs per tris savaites.

Kipras kreipėsi į euro zonos partnerius dėl finansinės paramos ir taip tapo penktąja iš septyniolikos euro zonos narių, paprašiusia pagalbos, praėjusio mėnesio pabaigoje.

Nors Kipro skolos, kurios siekia 72 proc. BVP, nėra didelės, palyginti su kitų ES skolininkių, šalies biudžeto deficitas 2011 m. viršijo 6,3 proc. BVP, taigi, neatitinka ES nustatytų standartų.

„Kipro problemos daugiausia susijusios su šalies bankų sektoriumi. Manau, tam kreditoriai turės skirti savo dėmesį“, – tvirtino Kipro finansų ministras Vassas Shiarly.

Jis pridūrė: „Mes žiūrime optimistiškai. Manome, kad gausime paramą, kurią pasitelkę rekapitalizuosime bankus. Džiaugiamės ir situacija Graikijoje, manome, kad naujoji šalies vyriausybė neleis Graikijai palikti euro zonos.“

Visgi Kipro vadovai bijo, kad troika neabejotinai spaus Kiprą mažinti išlaidas, o tai reiškia, kad mažės išlaidos tradiciniams D.Christofio rėmėjams – viešojo sektoriaus darbuotojams.

Tiesa, šalies vadovas jau yra pareiškęs, kad paliks postą. Jis į prezidentus buvo išrinktas 2008 m., taigi, kitais metais baigsis D.Christofio penkerių metų kadencija.

Būtinas nuoseklus planas

Ekonomistas Stelias Platis tvirtino nesąs tikras, kad Kipro lyderiams pavyks įveikti krizę.

Pasak jo, problemų Kipre apstu ne tik bankų sistemoje, todėl politikai turėtų paruošti aiškią derybų strategiją, antraip Kiprui Europos partneriai primes tokias pat taupymo priemones, kaip kitoms euro zonos šalims.

„Faktiškai, jei derybos su troika vyktų realistiniais pagrindais, mes galėtume sukurti pagrindą modernesnei ir konkurencingesnei ekonomikai, kuri, užuot smukdžiusi šalį, galėtų padėti pagerinti žmonių gyvenimą“, – sakė ekonomistas.

Tačiau jis pridūrė, kad pastarieji Kipro politikų veiksmai, kai jie nesugebėjo įtikinti rinkų, jog padėtis finansų sektoriuje kontroliuojama, nuteikia nelabai viltingai.

„Tie pareiškimai, kuriuos padarė finansų ministras V.Shiarly ir Centrinio banko vadovas Panicas Demetriadas, nieko nenuramino. Priešingai, jie parodė, kad šalies politikai nežino, kaip susitvarkyti su problemomis“, – tvirtino ekspertas.

Athanasias Orphanidas, buvęs įtakingas ECB pareigūnas ir buvęs Kipro centrinio banko vadovas, sakė, kad Kipro valdžia neturėjo pirmiausia nurašyti Graikijos skolos šalies bankams.

„Jei nebūtų buvęs priimtas toks sprendimas, jei būtume bandę apsaugoti Kipro bankus, neturėtume problemų su “Popular„ banku, kurią turime šiandien“, – sakė ekonomistas. Savo mintis jis išdėstė laiške šalies vadovui.

Svarbiausi skaičiai

• Kipro bankų paskolos Graikijai siekia nuo 25 iki 29 mlrd. eurų, arba 160 proc. šalies BVP.

• Prognozuojama, kad šiais metais Kipro ekonomika smuks 1,2 proc.

• 2011 m. Kipro biudžeto deficitas siekė 6,3 proc. BVP – vienas didžiausių visoje euro zonoje.

• Kipro viešojo sektoriaus darbuotojai, kurių yra apie 70 tūkst., gauna didžiausias algas euro zonoje pagal BVP.

• Kipro ekonomikos apimtis – viena mažiausių euro zonoje. Šalies bankų sektorius nukentėjo nuo krizės Graikijoje.

• Skaičiuojama, kad Kiprui iš kreditorių reikėtų apie 10 mlrd. eurų. Šios sumos reikėtų šalies bankų sistemai stabilizuoti.

• Vyriausybė jau nacionalizavo banką „Laiki Bank“, kuriam buvo suteiktas beveik 1,8 mlrd. eurų pagalbos paketas. Dabar 500 mln. eurų paramos paprašė kitas bankas – „Bank of Cyprus“.