Praėjus trejiems metams nuo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis, Varšuva negali išsireikalauti iš Maskvos sudužusio lėktuvo nuolaužų.

Sąmokslo teorijos

Lenkija siekia kuo greičiau gauti nuolaužas ir juodąsias dėžes, bet Maskva teigia, kad jos turi likti Rusijoje iki tyrimo pabaigos, nes gali prireikti papildomų ekspertizių. Pareigūnai Varšuvoje užsimena, kad vilkinimas gali pakenkti abiejų šalių santykiams, o Rusijos valdžia tikina daranti viską, kad nuolaužos būtų perduotos kuo greičiau.

Lenkijos prezidento lėktuvas "Tu-154" sudužo 2010 m. balandžio 10 d., esant tirštam rūkui leisdamasis Smolensko oro uoste. Žuvo visi juo skridę žmonės, tarp jų – pirmoji šalies pora ir kiti šalies vadovai, vykę į Katynės tragedijos 70-mečio minėjimo renginius.

2011 m. Tarpvalstybinis aviacijos komitetas paskelbė galutinę katastrofos tyrimo ataskaitą ir įvardijo šias priežastis: įgulos atsisakymas skristi į atsarginį oro uostą, skrydžio aprūpinimo ir pilotų parengimo trūkumai. Vėliau komitetas paskelbė dar vieną ataskaitą, joje kaltino prieš pat nelaimę įgulos kabinoje buvusį generolą Andrzejų Błasiką darius spaudimą pilotams. Lenkijos prokuratūra su šia išvada nesutiko.

Kai kurie Lenkijos politikai ne kartą reiškė abejonių dėl Rusijos tyrėjų versijos ir sakė, kad katastrofa galėjo būti suplanuota. Šiuos spėjimus oficialiai neigė tiek Rusijos, tiek Lenkijos valdžia. Tačiau Lenkijoje sąmokslo teorijos tebėra gajos. Laikraščio "Rzeczpospolita" užsakymu neseniai atlikta apklausa parodė, kad net 32 proc. lenkų tiki, jog jų prezidentas tapo sąmokslo auka.

Kaltinimai V.Putinui

Prieš metus, minint antrąsias nelaimės metines, žuvusio prezidento brolis Jarosławas Kaczyńskis, vadovaujantis pagrindinei opozicinei partijai "Įstatymas ir teisingumas", pareiškė, kad lėktuvo katastrofa buvo suplanuota.

Jis atsisakė dalyvauti oficialiuose minėjimo renginiuose ir surengė savo gedulingą ceremoniją, kartu su šalininkais prie prezidento rūmų Varšuvoje padėjo gėlių, pastatė žvakių ir kryžių.

Pernai rugpjūtį grupė J.Kaczyńskio partijos deputatų paskelbė ataskaitą, neigiančią oficialias katastrofos tyrimo išvadas. Anot ataskaitos autorių, nelaimės priežastimi tapo ne prastos oro sąlygos, o sprogimai lėktuve.

2012 m. spalio pabaigoje laikraštis "Rzeczpospolita" rašė apie sprogmenų pėdsakus, neva rastus ant lėktuvo nuolaužų. Bet tyrimą vykdanti Lenkijos vyriausioji karinė prokuratūra šią informaciją paneigė.

Panašius kaltinimus Rusijos valdžiai ir asmeniškai prezidentui Vladimirui Putinui skandavo demonstrantai, trečiųjų tragedijos metinių išvakarėse surengę demonstraciją prie Rusijos ambasados Varšuvoje.

Apsaugos aplaidumas

Kovo pabaigoje Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Rusija lėktuvo nuolaužų negrąžina būtent dėl sąmokslo teorijų šalininkų veiklos.

"Rusai sakė mums bijantys, kad kai atiduos mums nuolaužas, Macierewiczius ant jų ras atominės bombos pėdsakų. Neracionalumas vienoje pusėse kursto neracionalumą kitoje pusėje, ir todėl, be kitų priežasčių, ši mums skaudi problema iki šiol neišspręsta", – sakė ministras.

Jo paminėtas Antoni Macierewiczius vadovauja parlamentinei katastrofos tyrimo grupei. Jis dalyvavo rengiant ataskaitą, kuri paneigė oficialią versiją.

Šią savaitę buvo pranešta, kad Lenkijos prokurorai dar kartą pusmečiui pratęsė katastrofos tyrimą. Pernai jie pateikė kaltinimus buvusiam Vyriausybės apsaugos biuro direktoriaus pavaduotojui Pawełui Bielawny. Jis apkaltintas aplaidumu organizuojant premjero Donaldo Tusko bei prezidento L.Kaczyńskio vizitus į Rusiją 2010 m. balandį ir dėl klaidingų įrašų oficialiuose dokumentuose.