Kitą dieną po to, kai rinkėjai referendume atmetė susitarimą, per televiziją į gyventojus kreipęsis J.M.Santosas pareiškė, kad paprašė vyriausybės vyriausiojo derybininko Humberto de la Calle (Umberto de la Kaljės) „kaip įmanoma greičiau pradėti diskusijas, iškeliant visas susitarime esančias problemas ir suvokiant, kad kiekvienas kolumbietis svajoja apie karo su FARC pabaigą“.

Tuo tarpu H.de la Calle anksčiau pats pasisiūlė trauktis iš pareigų, nes nenorįs būti „kliūtimi tam, kas vyks vėliau“.

Netikėti plebiscito rezultatai sudavė skaudų smūgį vyriausybės viltims šiuo istoriniu susitarimu padaryti galą 52 metus trunkančiam konfliktui. Prezidentas savo ruožtu sušaukė neeilinį susitikimą su šalies partijų lyderiais, kad nubrėžtų naują veiksmų planą.

Atvykęs J.M.Santosas, kuris buvo pastebimai nusiminęs, pareiškė, kad šiuo susitikimu siekiama „bendro sutarimo ir vienybės“.

„Dabar tai daug svarbiau nei bet kada“, – sakė jis.

FARC vadovas Rodrigo Londono (Rodrigas Londonas) iš Havanos, kurioje vyko ketverius metus trukusios derybos, sakė, kad sukilėliai yra įsipareigoję sudaryti taikos susitarimą su vyriausybe.

R.Londono, dar žinomas kaip Timoleonas Jimenezas (Timoleonas Chimenesas) arba Timochenko (Timošenka), teigė, kad FARC yra pasiruošusi „taisyti“ tautos atmestą taikos susitarimą.

Referendumo rezultatas „nereiškia, kad kova dėl taikos yra pralaimėta“, sakė jis.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas), kuris siūlė atsiųsti JT komandą prižiūrėti nusiginklavimo procesą, sakė, kad jis „skubiai“ išsiuntė savo pasiuntinį Kolumbijoje į Havaną naujoms konsultacijoms.

Kaip nurodo Kolumbijos vyriausybė, šis konfliktas dėl teritorijų ir ideologijos nusinešė apie 260 tūkst. žmonių gyvybių, o dar 45 tūkst. žmonių dingo.

Viešosios nuomonės apklausos prieš referendumą pergalę prognozavo susitarimo šalininkų stovyklai, o J.M.Santoso vyriausybė sakė neturinti jokio atsarginio plano, jei rinkėjai atmestų taikos susitarimą.

Prieš taikos susitarimą su FARC balsavo 50,21 proc., rinkėjų, o jam pritarė 49,78 proc., rodo oficialūs duomenys. Aktyvumas buvo žemas – šiek tiek virš 37 procento.

Šis istorinis taikos susitarimas buvo sudarytas rugpjūčio 24 dieną, o pasirašytas praėjusią savaitę stebint Ban Ki-moonui ir JAV valstybės sekretoriui Johnui Kerry (Džonui Keriui).

Tačiau daugelis kolumbiečių pasipriešino susitarimui su marksistų sukilėliais, nes jis esą numatė pernelyg švelnią bausmę už visus FARC padarytus nusikaltimus ir išlietą kraują.

Nors susitarimo priėmimui nebuvo būtinas referendumas, J.M.Santosas nusprendė jį surengti, kad būtų užtikrintas jo teisėtumas.

Neapykanta FARC

Susitarimas, kuriam sekmadienį nepritarė kolumbiečiai, atskleidė, kad šalis yra pasidalijusi į dvi stovyklas: viena jų tiesiogiai patyrė karą, o kita – tik stebėjo jį per žinias, sakė ekspertai.

„Kaimiškoji dalis, kuri išgyveno konfliktą, pritarė taikai. Miestas tarė „ne“, – sakė Kolumbijos taikos ir susitaikymo fondo atstovas Arielis Avila.

„Kadangi Kolumbijos miestai nesusidūrė su kovomis, oro atakomis... jie nemato poreikio nuolaidžiauti kairiųjų sukilėliams“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pagrindinis J.M.Santoso politinis oponentas, buvęs prezidentas Alvaro Uribe (Alvaras Uribė) vadovavo kampanijai, nepritariančiai taikos susitarimui.

Jo dešiniojo sparno Demokratų centro partija nedalyvavo dabartinio prezidento rengtame susitikime, kad būtų apsvarstytos galimybės po referendumo.

Komentatoriai palygino šio referendumo rezultatus su „Brexit“ – netikėtu Didžiosios Britanijos sprendimu palikti Europos Sąjungą.

Prognozuotojai aiškiai neįvertino Kolumbijos gyventojų noro nubausti FARC.

Susitarime buvo numatyta, kad 5 765 FARC sukilėliai nusiginkluos, o grupuotė taps politine partija, kuriai bus užtikrintas tam tikras skaičius vietų Kongrese.

Tačiau tai nepatiko kai kuriems kolumbiečiams, kurie prisiminė, kaip FARC žudė civilius, laikė įkaitus ir sėjo terorą daugiašaliame žiauriame konflikte.

„Kaip turėtume reaguoti į žalą, kurią jie padarė mūsų tautai? Tai viską ir apibendrina“, – sakė Bogotos Konfliktų analizės išteklių centro vadovas, politikos analitikas Jorge Restrepo (Chorchė Restrepas).

Sudužusios viltys gauti Nobelio premiją

J.M.Santosas ir R.Londono buvo laikomi realiausiais kandidatais gauti šių metų Nobelio taikos premiją.

Tačiau bet kokios viltys ją gauti ištirpo, paaiškėjus referendumo rezultatams.

„Kolumbijos taikos sutartis ar bet kas, su tuo susijęs, paprasčiausiai negali šiemet pretenduoti į Nobelio taikos premiją“, – sakė Oslo taikos tyrimų instituto direktorius Kristianas Bergas Harpvikenas.

Susitarimas dabar „prarado teisėtumą“ iki tokio lygio, kad jis „yra miręs ir nebegali būti taikomas“, – sakė analitikė Maria Luisa Puig (Marija Luisa Puig) iš konsultacinės firmos „Eurasia Group“.

FARC pradėjo karą prieš Kolumbijos vyriausybę 1964 metais, po armijos numalšinto valstiečių sukilimo.

Per dešimtmečius į šį konfliktą įsitraukė kelios kairiųjų sukilėlių grupuotės, dešiniojo sparno sukarintos organizacijos ir narkotikų kontrabandininkų gaujos.