Jungtinės Tautos vylėsi per virtualią dviejų dienų konferenciją užsitikrinti rekordinę 10 mlrd. dolerių (8,5 mlrd. eurų) sumą, šioje jau dešimtmetį konflikto krečiamoje šalyje dėl koronaviruso pandemijos smarkiai išaugus žmonių, kuriems būtina pagalba, skaičiui.

Europos Sąjungos krizių valdymo komisaras Janezas Lenarčičius sakė, kad 4,4 mlrd. dolerių (3,8 mlrd. eurų) skiriami 2021-iesiems, o likę 2 mlrd. dolerių (1,7 mlrd. eurų) – 2022 ir vėlesniems metams.

Donorai taip pat pasiūlė 7 mlrd. dolerių (beveik 6 mlrd. eurų) paskolų pavidalu.

Penktojoje Briuselio konferencijoje dėl Sirijos, kurią drauge organizavo ES ir JT, dalyvavo daugiau nei pusšimtis valstybių donorių.

Sirijoje dirbančios tarptautinės pagalbos organizacijos išreiškė nusivylimą, kad nepavyko surinkti visos planuotos sumos.

„Pažadėti pinigai patvirtina nuogąstavimus, kad donorai negirdi milijonų sirų, kurie paliko savo namus ir kurių gyvenimus sugriovė dešimtmetį trunkantis konfliktas, maldavimų“, – išplatintame pareiškime nurodė labdaros organizacijos „Oxfam“ padalinio Sirijoje vadovas Moutazas Adhamas (Mutazas Adhamas).

„Daugelis Briuselio konferencijos dalyvių konstatavo, kad dabar pagalbos reikia kaip niekada anksčiau. Vis dėlto šis finansavimas siunčia niūrią žinią tiems, kas mėgina ieškoti ateities po dešimtmečio tamsos ir nevilties“, – sakė jis.

JT nurodė, kad iš 2021-iesiems reikalingų 10 mlrd. dolerių sumos 4,2 mlrd. dolerių (3,6 mlrd. eurų) ketinta skirti humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusius pinigus – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Dėl koronaviruso pandemijos ir smukusios Sirijos svaro vertės pagalbos poreikis smarkiai išaugo, nors kovų intensyvumas sumažėjo, prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) su Rusijos pagalba susigrąžinus beveik visos šalies kontrolę.

Padėtis blogėja

„Reikalai ne gerėja, bet blogėja. Daugiau nei 13 mln. žmonių reikia humanitarinės pagalbos, kad šįmet išgyventų“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas).

„Palyginti su ankstesniais metais, šis skaičius yra daugiau nei 20 proc. didesnis, ir daugumai gyventojų dabar gresia badas“, – kalbėjo jis.

Sirijos kaimynės, įskaitant Turkiją, Libaną, Jordaniją bei Iraką, pačios grumiasi su rimtomis ekonomikos problemomis ir sunkiai tvarkosi su joms tekusia pabėgėlių priėmimo našta.

Pasak JT, Sirijoje ir visame regione pagalbos reikia 24 mln. žmonių – 4 mln. daugiau nei pernai.

Antradienį pažadėta suma yra mažesnė už pagalbą, suteiktą per praėjusius metus. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) nurodė, kad per praėjusius metus pagalbai buvo skirti 8 mlrd. dolerių (6,8 mlrd. eurų).

Svarbi donorė Vokietija šįkart parodė pavyzdį, pažadėdama 1,74 mlrd. eurų ir aplenkdama Jungtines Valstijas, įsipareigojusias skirti 600 mln. dolerių (511 mln. eurų).

„Sirų tragedija negali tęstis dar dešimtmetį“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas).

Briuselis nurodė, kad ES pažadėjo iš viso 4,3 mlrd. dolerių (3,7 mlrd. eurų), iš kurių 1,3 mlrd. dolerių (1,1 mlrd. eurų) skirs Europos Komisija, o likusius 3 mlrd. dolerių (2,6 mlrd. eurų) – valstybės narės.

Bendrija, kuri nuogąstauja, kad nesuteikus pagalbos pabėgėliams Vidurio Rytuose jie plūstelės į Europą, nuo 2011 metų pagalbai skyrė beveik 29 mlrd. dolerių (24,7 mlrd. eurų).

Kritika Britanijai

Kai kurios svarbios donorės, tokios kaip Jungtinė Karalystė, sulaukė kritikos, kad sumažino savo indėlį, palyginti su pernai skirta suma.

Londonas anksčiau žadėtą sumą sumažino daugiau kaip 30 proc. iki maždaug 280 mln. dolerių (238,6 mln. eurų), Britanijos vyriausybei apkarpius pagalbai skiriamas lėšas.

„Pastarasis pagalbos Sirijai sumažinimas visiškai neatitinka realybės, su kuria susiduria sirai“, – sakė buvęs britų užsienio reikalų sekretorius Davidas Milibandas (Deividas Milibandas), šiuo metu vadovaujantis Tarptautiniam pagalbos komitetui.

Karas Sirijoje, prasidėjęs vadinamojo Arabų pavasario įkvėptomis antivyriausybinėmis demonstracijomis, peraugusiomis į sukilimą, kai valdžia ėmėsi brutalių priemonių protestams nuslopinti, jau nusinešė daugiau kaip 388 tūkst. gyvybių ir milijonus žmonių privertė palikti namus.

Į konfliktą, paskatinusį džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ iškilimą, skirtingose barikadų pusėse įsitraukė didžiosios pasaulio valstybės, o pastangos rasti ilgalaikį sprendinį jam užbaigti pateko į aklavietę.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį paragino Rusiją, svarbią žaidėją Sirijoje, atverti perėjimo punktus humanitarinės pagalbos srautams.

Sirijos užsienio reikalų ministerija atmetė šį raginimą, apkaltinusi JAV „veidmainyste“.

Maskvai paskelbus B. al Assadą karo laimėtoju, Vašingtonas ir jo sąjungininkės Europoje pabrėžia, jog būtina užtikrinti atsakomybę už nusikaltimus.

Europos šalys tvirtina, kad neleis pinigų Sirijai atstatyti, kol B. al Assadas nepradės realaus politinio proceso konfliktui užbaigti.