Kongo Demokratinė Respublika (KDR) – nei respublika, nei demokratinė. Rytinėje šalies dalyje tūkstančiai vietos gyventojų priversti trauktis į pabėgėlių stovyklas, kad išvengtų blogiausia – kruvinų kovų.

Bėga nuo kovų

Rytinė KDR dalis iš esmės niekuomet nebuvo kontroliuojama centrinės valdžios sostinėje Kinšasoje.

Kodėl? Atsakymas – paprastas. Išteklių gausūs šalies regionai – geras uždarbis ne tik sukilėliams, bet ir šalims kaimynėms.

Šiuose regionuose nė su žiburiu nerasi valstybinių įstaigų, galbūt tik KDR armijos dalinius, kurie be paliovos kaunasi su sukilėliais.

Antai, rytinėje šalies dalyje esančios Šiaurės Kivu provincijos, kuri ribojasi su Ruanda ir Uganda, siaubą kelia Terminatoriumi vadinamas vietos karo vadeiva. Susirėmimai tarp jo ir KDR armijos jau privertė tūkstančius regiono gyventojų glaustis pabėgėlių stovyklose.

Didžiausia jų – Mugungos stovykla netoli Gomos miesto.

Neramus gyvenimas

Kitčangos miestą supa nuostabus kraštovaizdis. Kalnus dengia sodriai žali miškai, slėniuose plyti maži kaimeliai ir dirbamos žemės plotai.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio nuostabus reginys – apgaulingas. Šiame regione gyvenantys žmonės per pastaruosius du dešimtmečius matė siaubingų dalykų.

Kraupūs susirėmimai čia prasidėjo praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Nors smurtas laikinai buvo liovęsis, dabar regione vėl nesaugu.

Kitčangos miestas – strateginės svarbos. Būtent šis miestas prieš penkerius metus tapo kruvino konflikto regione židiniu. Kovos nurimo, tačiau žmonės bijo, kad taika laikina.

Antai, minėta Mugungos stovykla per pastaruosius du mėnesius vėl užsipildė. Dabar čia glaudžiasi per 100 tūkst. žmonių.

„Aš atėjau čia prieš du mėnesius, kai sukilėliai ir kariuomenės kariai ėmė kovoti, – pasakojo stovyklos gyventoja Kabua Kahindo iš Kitčangos. – Atėjau čia su savo trimis vaikais. Mums teko eiti tris dienas, kad pasiektume šią vietą. Nežinau, kur mano vyras ir kiti mano vaikai. Mes pasimetėme, kai kilo sumaištis.“

Kitčangos regionas nuo 2007 m. buvo tutsių genties sukilėlių tvirtovė. Sukilėliams čia vadovo buvęs Kongo armijos generolas Laurentas Nkunda.

Nuo tada regione vyko smarkios kovos. Tačiau prieš dvejus metus KDR ir Ruandos valdžia nutarė, kad generolas turi būti sulaikytas, o jo kariai įtraukti į Kongo kariuomenę. Deja, šis planas nebuvo įgyvendintas.

Suėmus L.Nkundą valdžią regione perėmė karo vadas Bosco Ntaganda (Terminatorius), 1994 m. kovojęs Ruandos pilietiniame kare. Šis karo vadas ieškomas dėl nusikaltimų, įvykdytų 2002 ir 2003 m., kai vyko antrasis Kongo karas.

Terminatoriaus vadovaujami kariai vadinami M23. KDR prezidentui Josephui Kabilai paskelbus apie jų perdislokavimą iš Pietų ir Šiaurės Kivu provincijų, šie daliniai ėmė nepaklusti centrinei valdžiai.

Pereiti į sukilėlių poziciją privertė ir tarptautinė B.Ntagandos paieška.

Daugelis mano, kad sukilėliai siekia atsiimti derlingas Kitčangos apylinkes.

„Kitčanga visuomet buvo sukilėlių sostinė. Nenuostabu, kad jie nori miestą atsiimti, – pabrėžė Edmondas Luanda, vyriausybės paskirtas miesto administratorius. – Kai prasidėjo maištas, armijos daliniai, kurie buvo čia, susidėjo su B.Ntaganda. Naujajame pulke taip pat gausu buvusių B.Ntagandos karių, todėl žmonės čia sunerimę. Jie išsigandę, kad M23 gali bet kada atkeliauti.“

Žmonės nori taikos

Iš pažiūros gyvenimas Kitčangoje teka įprasta vaga. Veikia vietos turgus, kuriame parduodami apelsinai ir palmių aliejus.

Tačiau kai kalba pasisuka apie konfliktą, žmonės atrodo sunerimę. Niekas iš vietinių nekritikuoja atsiųstos kariuomenės, nors visi matė, kaip kariai vienas po kito prisideda prie sukilėlių.

Nors miesto bendruomenę sudaro skirtingų etninių grupių žmonės, tarp jų nepasitikėjimo nėra.

Bet administratorius E.Luanda teigė, kad pastaruoju metu miestą paliko daug tutsių genties atstovų, o tai – blogas ženklas.

„Jei tutsiai palieka miestą, nors čia net nevyksta karo veiksmai, – tai blogai“, – įspėjo pareigūnas.

Daugelis vietinių žino, kad tutsiai yra susiję su M23. Net kalbama, kad tutsiai sužinojo, jog netrukus regione gali prasidėti kruvini susirėmimai.

Tiesa, patys tutsiai neigia tokias kalbas.

„Mes neturime nieko bendra su M23, – sakė Furaha Mugabo, tutsė, kuri pabėgo iš Kitčangos į Mugungą. – Mums M23 sakė, kad Kongo armija ketina pulti tutsius. Mes bijome karo, tačiau labiausiai bijome, kad kitos bendruomenės ims kaltinti mus. Mes norime tik taikos, grįžti į savo namus ir laukus.“

Tačiau sugrįžti nebus taip lengva. Hutų genties atstovė K.Kahindo sako, kad ji taip pat nori grįžti į saugius namus, tačiau tuoj pat pridūrė, jog nepaliks stovyklos Mugungoje, kol nebus visiškai tikra, kad karas nekils.

„Kol kas tikrai neketinu grįžti. Aš nepasitikiu Kongo armija, kuri mus neva gina. Yra daug sukilėlių ir jie labai stiprūs“, – sakė moteris.

Kol kas M23 sukilėlių kariuomenė kontroliuoja nedideles teritorijas netoli KDR sienos su Ruanda ir Uganda. Tačiau, kaip liudija istorija, atkakti iki Kitčangos sukilėliams – vienas juokas.

Maža to, sukilėliai čia gauna paramos iš šalių kaimynių, ypač Ruandos.