„Dujotiekio projekto „Nord Stream 2“ ES interesų akiratyje nėra. Turime bendrą energetikos strategiją, kurios tikslas - galimybės gauti energijos iš įvairių šaltinių ir ne taip stipriai šiuo požiūriu priklausyti nuo Rusijos“, - sakė M. Vestager sekmadienį Vokietijos žiniasklaidos grupės „Funke“ paskelbtame interviu.

„Tai yra ir Europos saugumo klausimas“, - pabrėžė ES konkurencijos komisarė.

„Nord Stream 2“ projekto rėmėjus Europoje kritikuojančią oficialiojo Vašingtino poziciją pakartojo ir naujasis Jungtinių Valstijų ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis (Ričardas Grenelis).

„Esame labai susirūpinę dėl „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimo planų, Rusijos įtakos augimo. Glaudžiai bendradarbiaujame su europiečiais, darome viską, ką galime, kad pakeistume esamą situaciją, jos raidą“, - interviu „Funk“ sakė JAV diplomatas.

R. Grenellio žodžiais, dabartinė „Nord Stream 2“ projekto strategija sukeltų labai didelių problemų.

Pagal „Gazprom“, kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, projektą „Nord Stream 2“, daugiau kaip 1,2 tūkst. kilometrų ilgio vamzdyno realus metinis pralaidumas išaugtų dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų. Papildomas dvi dujotiekio gijas tikimasi pradėti tiesti šiemet, o 9 mlrd. eurų vertinamą projektą užbaigti iki ateinančių metų pabaigos, kai baigs galioti rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sutartis.

Šveicarijoje registruota projekto vystymo bendrovė „Nord Stream 2“ kovą skelbė gavusi visus reikiamus leidimus Vokietijoje, praėjusį mėnesį mėnesį - Suomijoje, o artimiausiais mėnesiais tikisi palankių Rusijos, Švedijos bei Danijos sprendimų.

Vienintelis „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo partneriai - Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ - yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.

„Deutsche Welle“ šio mėnesio pradžioje pranešė, jog šalia Lubmino gyvenvietės Vokietijos šiaurės rytų Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje, vietoje, kur „Nord Stream 2“ pakiltų iki sausumos, pradėta statyti dujų nukreipimo į vamzdyno sausumos atšaką stotis.

„Nord Stream 2“ projektas yra sulaukęs dalies Europos valstybių, įskaitant Lietuvos, pasipriešinimo, kurios jį laiko ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.

Lenkijos antimonopolinė tarnyba UOKiK, dėl grėsmės konkurencijai dujų rinkoje pernai liepą blokavusi „Nord Stream 2“ pertvarkymą į bendrą „Gazprom“ ir jo partnerių įmonę, šią savaitę pranešė pradėjusi tyrimą dėl tikėtino jos sprendimo ignoravimo. Lenkijos konkurencijos prievaizdė perspėjo, jog šiuos įtarimus patvirtinus įrodymais, šioms šešioms bendrovėms grėstų iki 10 proc. jų metinių pajamų baudos.

Tuo tarpu Vokietija, kaip šią savaitę tvirtino jos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heiko Masas), Maskvoje susitikęs su Rusijos diplomatijos vadovu Sergejumi Lavrovu bei Palangoje - su trijų Baltijos šalių užsienio reikalų ministrais, „Nord Stream 2“ ir toliau laiko komerciniu projektu.