Daugumai rusų pati didžiausia bėda – ne autoritarinis Vladimiro Putino režimas ar laisvo žodžio nebuvimas, o visą šalį ir visas gyvenimo sritis persmelkusi korupcija, rašo JAV žurnalas "Foreign Policy".

Nuo apačios iki viršaus

Kelių patruliai slepiasi pasalose ir renka kyšius iš vairuotojų, medikai nemokamose valstybinėse ligoninėse nepradeda jokios operacijos, kol negauna dovanos iš paciento, net mokyklose mokytojai rašo gerus pažymius už grynuosius.

Tačiau, kaip mano daugelis rusų, tai tik ledkalnio viršūnė. Didžiausi kyšiai – aukščiausiuose valdžios sluoksniuose. "Transparency International" 2009-ųjų valstybių korupcijos lentelėje Rusijai atiteko 146-a vieta iš 180-ies – tarp Zimbabvės ir Siera Leonės.

Vis dėlto korupcijos mastą geriausiai suvokia verslininkai, kurie Rusijoje bando pradėti verslą: biurokratijos voratinkliai, nesibaigiančios inspekcijos, kurias lydi nuolatiniai reikalavimai duoti kyšį. Tačiau visa tai gaubia tyla. Niekas nenori rizikuoti verslu, o kas prabyla, netrukus turi krautis lagaminus ir ieškoti prieglobsčio Vakaruose.

Praėjusiais metais netyčia į viešumą iškilo vieno turtingiausių Rusijos žmonių Olego Deripaskos diskusija su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. Oligarchas skundėsi korumpuotais teismais.

"Visi žino, kad reikia mokėti", – pareiškė jis. Į tai D.Medvedevas atkirto, kad kalčiausi verslininkai, kurie moka kyšius. Bet klausimas, ar įmanoma plėtoti verslą, jei nesilaikai korumpuotos sistemos taisyklių, taip ir liko neatsakytas.

Skandalinga švedo išpažintis

Neseniai išleisti švedų verslininko Lennarto Dahlgreno memuarai būtent ir skirti šiam klausimui. Beveik dešimt metų jis kovėsi su biurokratija, kad viena žinomiausių pasaulyje bendrovių IKEA atsirastų Rusijos rinkoje ir visa tai parašė knygoje "Nepaisant absurdo. Kaip aš įveikiau Rusiją, o ji – mane".

L.Dahlgrenas į Rusiją atvyko 1998 m., kaip IKEA atstovas. Netrukus bendrovė įsigijo sklypą šiauriniame Maskvos priemiestyje, Chimkuose. Su Chimkų mero pagalba pirma parduotuvė atidaryta 2000-aisiais ir pirmą dieną sutraukė apie 40 tūkst. pirkėjų.

Atrodė, kad gera pradžia – pusė darbo ir IKEA laukia klestėjimas Rusijos rinkoje. Bendrovė planavo atidaryti dar vieną parduotuvę Chimkuose ir dar 20 visoje šalyje. Tačiau Chimkų meras pasikeitė ir miestui ėmė vadovauti Vladimiras Strelčenka – buvęs karininkas, iki kaulų smegenų nekenčiantis Vakarų investuotojų.

Ilgas represijų sąrašas

Visų pirma valdininkams užkliuvo IKEA statomas tunelis, kurio atidarymas virto Dovydo kova su Galiotu. Chimkų valdžia ėmėsi visų įmanomų priemonių prieš IKEA: buvo įsakyta patikrinti visus 80 bendrovės tarnybinių automobilių; pareikšta, esą tunelis gali kelti biologinį pavojų, nes esant epidemijai pirkėjai negalės juo greitai evakuotis; žiemą IKEA gavo baudą, nes jos darbuotojai valė sniegą nuo stogo.

Kai L.Dahlgrenas paprašė vieno žinomo Rusijos advokato pagalbos, šis paprasčiausiai atsakė: "Užmokėk jiems."

Tačiau švedai nepasidavė ir viešai pareiškė, kad 2004 m. gruodžio 10 d. įvyks tunelio atidarymas. Į atidarymą atvykę žurnalistai rado būrius milicijos, apsupusios tunelį, bet L.Dahlgrenas ir jo komanda tęsė renginį, lyg nieko nebūtų nutikę.

Per pasaulį nuvilnijo istorijos apie IKEA kovą su Chimkų valdžia ir centrinės valdžios spaudžiamas V.Strelčenka turėjo atsitraukti – leisti naudotis tuneliu. Tai įkvėpė bendrovę ir Rusijoje buvo atidaryta daugiau kaip dešimt jos prekybos centrų, investicijos siekė 4 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu 10,8 mlrd. litų).

Nuleidžia rankas ir IKEA?

Bet pastaruoju metu, regis, IKEA jėgos išseko. Praėjusiais metais bendrovė paskelbė, kad plėtros planus pristabdo dėl biurokratinių trukdžių. Čia išsiskyrė Samaros valdininkai, kurie neleido atidaryti parduotuvės, nes esą jos sienos neatlaikys uraganų, nors jų tuose kraštuose net nebūna. Vasarį IKEA net atleido du aukštus vadovus, kurie pro pirštus žiūrėjo į kyšių davimą.

Pats L.Dahlgrenas prisipažįsta, kad kovoje su rusiška biurokratija ieškojo užtarėjų tarp labai aukštų ir įtakingų pareigūnų. Vienas paslaptingas asmuo, kurį švedas įvardija tik kaip buvusį KGB agentą, kartą užsuko pas L.Dahlgreną į biurą su kažkokiu keistu instrumentu.

"Lennartai, o žinote, kad jūsų kabinete gausu klausymosi įrangos, – paklausė jis ir paspaudė kažkokį mygtuką. – O dabar mūsų niekas neišgirs."

L.Dahlgreno knyga jau sukėlė nemažą triukšmą Rusijoje. "Kaip matyti iš knygos, šalies patrauklumu užsienio investicijoms pas mus nelabai rūpinamasi", – ciniškai komentavo Rusijos verslo dienraštis "Komersant".

Tikėtina, kad rasis ir daugiau knygų, kuriuose aprašomi verslo ypatumai Rusijoje. Tačiau abejotina, ar dėl to padėtis Rusijoje pasikeis ir korupcijos lygis sumažės.