Tačiau prezidentas Hashimas Thaci interviu naujienų agentūrai „Associated Press“ trečiadienį sakė esąs pasirengęs kalbėtis apie tam tikrą sienų „korekciją“ per sudėtingas taikos derybas tarp Kosovo ir Serbijos, kurioms tarpininkauja Europos Sąjunga.

„Serbijos pretenzijos padalyti Kosovą neduos vaisių. Tai nepriimtina“, – pabrėžė jis.

1999 metais NATO surengė karinę intervenciją, kad sustabdytų kruviną serbų susidorojimą su albanų separatistais Kosove.

2008-aisiais Kosovas vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos, kurią pripažino daugiau nei 100 valstybių. Tačiau Belgradas iki šiol nepripažįsta Kosovo suvereniteto. 

Septyneri derybų metai nesumažino įtampos tarp buvusių priešininkių, nors Europos Sąjunga aiškia nurodė Prištinos ir Belgrado vyriausybėms, kad jos privalo normalizuoti dvišalius santykius, jei nori ilgainiui prisijungti prie Bendrijos. 

Keli Serbijos vyriausybės pareigūnai kaip galimą sprendinį iškėlė idėją šalims apsikeisti etninių albanų ir serbų bendruomenių gyvenamomis žemėmis, t.y. Kosovo šiaurinį Mitrovicos regioną iškeisti į Serbijos Preševo slėnį.

H. Thaci sakė, kad nebus jokio šalies teritorijos padalijimo, tačiau galima tam tikra „sienų korekcija“, kad Preševo slėnis  taptų Kosovo dalimi. Tačiau jis nepatikslino, ar tai reikštų šiaurinio Mitrovicos regiono, kur gyvena dauguma Kosovo serbų, atidavimą Serbijai.  

Kosovo prezidentas taip pat sakė esąs tikras, kad Jungtinių Valstijų atidžiai stebimos ir ES vadovaujamos Prištinos derybos su Belgradu greitai bus baigtos abipusiu pripažinimu.  

„Jei bus įgyvendinta Kosovo ir Serbijos sienos korekcija ir pasiektas galutinis susitarimas dėl abipusio pripažinimo -  dvišalis ir subalansuotas susitarimas, naudingas abiem pusėms, niekas tam neprieštaraus“, – pažymėjo H. Thaci.