Ankstesnį kartą abu lyderiai susitiko beveik prieš metus, po kelių nesėkmingų derybų raundų.

Tiek A. Vučičius, tiek A. Kurti turėjo atskirus susitikimus su ES atstovais, tačiau, pasak bloko užsienio reikalų vadovo Josepo Borrellio, įgyvendinant susitarimą nepavyko pasiekti jokios pažangos.

„Šį kartą tai nėra trišalis susitikimas“, – pridūrė jis.

Praėjusiais metais Serbijos ir Kosovo derybos, kuriomis siekta sudaryti svarbų susitarimą, leidžiantį kurti įvaizdį, kad santykiai normalizuojami, beveik žlugo.

2023 metų kovą Šiaurės Makedonijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime A. Vučičius atsisakė pasirašyti ES ir JAV remiamą Ohrido susitarimą, motyvuodamas dešinės rankos skausmu ir pridurdamas, kad jis esą tęsis dar daugelį metų.

Diplomatai ir toliau ragino įgyvendinti susitarimą.

J. Borrellis teigė, kad ES „ir toliau dės visas pastangas ir pajėgumus, kad būtų normalizuoti Kosovo ir Serbijos santykiai“.

Pasak jo, šios pastangos bus tęsiamos kitą savaitę, kai jis priims abu vadovus Briuselyje.

Dėl neįvykusių derybų A. Vučičius apkaltino A. Kurti, sakydamas, kad jo kolega neišdrįso susitikti.

Pastarasis paprieštaravo, teigdamas, kad iškėlė sąlygas susitikimui su A. Vučičiumi. Be kita ko, reikalaujama Milano Radoičičiaus – buvusio Kosovo serbų partijos vicepirmininko, kuris prisipažino vadovavęs ginkluotiems užpuolikams, rugsėjį nužudžiusiems Kosovo policijos patrulį, – perdavimo.

Praėjusių metų deryboms žlugus, Kosovo šiaurėje, kur gyventojų daugumą sudaro serbai, kilo neramumai.

Po to, kai Prištinos vyriausybė vasarį paskelbė eurą vienintele teisėta valiuta, pripažįstama Kosovo teritorijoje, ir iš esmės uždraudė Serbijos dinarų naudojimą, įtampa toliau didėjo.

Tai stabdo Serbijos galimybes toliau finansuoti lygiagrečias Kosovo serbų sveikatos, švietimo ir socialinės apsaugos sistemas.

A. Kurti gina šį žingsnį kaip priemonę kovoti su didelėmis grynųjų pinigų sumomis, įplaukiančiomis į Kosovą iš Serbijos, ir sutramdyti organizuoto nusikalstamumo grupuotes.

Nesantaika tarp Kosovo ir Serbijos tęsiasi nuo dešimtojo dešimtmečio pabaigos, kai tarp Serbijos pajėgų ir etninių albanų sukilėlių kilo karas, dėl kurio įsikišo net NATO.

2008 metais Priština paskelbė nepriklausomybę, o Serbija, laikanti Kosovą separatistiniu regionu ir istorine serbų tėvyne, šio žingsnio nepripažino.