Įstatymų leidėjai vienbalsiai pritarė atitinkamiems įstatymų projektams, tačiau sesiją boikotavo serbų mažumos parlamentarai, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.

Parlamentui dar reikia priimti vieną įstatymą, pagal kurį Kosovo saugumo pajėgos bus transformuotos į „organizaciją, turinčią šalies gynybos mandatą“ – reguliariąją kariuomenę.

Kosovas 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Belgradas ir jos sąjungininkai Maskva ir Pekinas, priešingai nei Jungtinės Valstijos ir dauguma kitų Vakarų šalių, nepripažįsta Kosovo suvereniteto.

Serbija neteko Kosovo kontrolės po 1998–1999 metų karo už nepriklausomybę, pareikalavusio per 10 tūkst. žmonių gyvybių. Serbijos kruvinas susidorojimas su separatistais paskatino NATO užbaigti konfliktą antskrydžiais.

Įtampa tarp Belgrado ir Prištinos staigiai paaštrėjo praėjusį mėnesį, kai Kosovo vyriausybė įvedė 100 proc. muito tarifą iš Serbijos importuojamoms prekėms – taip, regis, buvo atsakyta į Kosovo nesėkmę mėginus prisijungti prie Interpolo, patirtą dėl Belgrado atkaklaus lobizmo šioje tarptautinėje organizacijoje.

Serbija, daugiausiai padedama Rusijos, šiuo metu stiprina savo ginkluotąsias pajėgas, patyrusias skaidų smūgį per 1999-aisiais įvykusią NATO intervenciją.

Potenciali Serbijos intervencija Kosove reikštų, kad būtų susiremta su ten dislokuotais NATO vadovaujamais taikdariais. Serbija neseniai pradėjo ryžtingiau demonstruoti karinius raumenis ir padidino savo kariuomenės parengties lygį po virtinės nedidelių incidentų.

„Laikysis taikos kelio“

Serbijos premjerė Ana Brnabič sakė, kad jos šalis „laikysis savo taikos ir klestėjimo kelio“, Kosovui penktadienį nubalsavus už armijos kūrimą.

Šis Prištinos sprendimas papiktino Belgradą.

„Man tai sunki diena, ne tokia diena, kuri prisidėtų prie bendradarbiavimo regione“, – šalies žurnalistams sakė A. Brnabič.

NATO „peržiūrės“ savo vaidmenį Kosove 

NATO „peržiūrės“ savo vaidmenį Kosove, penktadienį, Prištinai priėmus teisės aktus dėl reguliariosios kariuomenės kūrimo, pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Jis pridūrė apgailestaujantis dėl sprendimo sukurti 5 tūkst. profesionalių karių turėsiančias pajėgas, daugelio Kosovo albanų nuomone, sustiprinsiančias šalie valstybingumą.

NATO vadovaujamos taikos palaikymo pajėgos saugo Kosovą nuo praėjusio šimtmečio pabaigos, kai Serbija prarado Kosovo kontrolę po kruvino 1998–1999 metų karo už šio regiono nepriklausomybę. Tačiau dabar, kaip nurodė J. Stoltenbergas, ši misija turės būti iš naujo svarstoma.

Misiją KFOR šiuo metu vykdo daugiau kaip 4 tūkst. Aljanso karių – tai yra, daug mažiau nei 1999 metais, kai taikdarių buvo dislokuota 50 tūkstančių.

„Pagal dabartinį savo mandatą NATO remia Kosovo saugumo pajėgų vystymą. Dabar pasikeitus mandatui, Šiaurės Atlanto taryba turės iš naujo nagrinėti NATO buvimo Kosovo saugumo pajėgose lygį“, – sakė J. Stoltenbergas.

Belgradas pasmerkė Prištinos žingsnį ir išreiškė susirūpinimą dėl 12 tūkst. serbų, gyvenančių Kosove, kur daugumą sudaro albanai, saugumo.

Kosovas 2008-aisiais paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos. Belgradas ir jo sąjungininkai Maskva ir Pekinas, kitaip nei Jungtinės Valstijos ir dauguma kitų Vakarų šalių, nepripažįsta Kosovo suvereniteto. Penktadienį priimtas Prištinos sprendimas transformuoti savo saugumo pajėgas į reguliariąją kariuomenę sukėlė Serbijos nepasitenkinimą.

"Visos šalys turi užtikrinti, kad šiandien priimtas sprendimas nepadidins įtampos regione", – pabrėžė J. Stoltenbergas ir paragino "atsakingus politinius veikėjus" sutelkti dėmesį į dialogą.

"Vėl raginu tiek Prištiną, tiek Belgradą išlikti ramiems ir susilaikyti nuo be kokių pareiškimų ar veiksmų, galinčių nuvesti iki eskalacijos", – pažymėjo NATO vadovas.

Kosovas ir Serbija taip ir nepadarė reikšmingos pažangos per stringančias ES vadovaujamas derybas, kurių tikslas – pagerinti abiejų šalių ryšius.

Abipusiai santykiai rimtai paaštrėjo praėjusį mėnesį, kai Kosovas įvedė 100 proc. muito tarifą serbiškoms prekėms, taip atsakydamas į Belgrado mėginimus neleisti Prištinai įsitvirtinti pasaulio arenoje.

Serbija vis blokuoja Kosovo pastangas prisijungti prie įvairių tarptautinių organizacijų, įskaitant Jungtines Valstijas. Be to, Belgradas įtikinėja užsienio vyriausybes nebepripažinti Kosovo nepriklausomybės.

Šis ginčas kelia nerimą daugeliui Vakarų Europos šalių, nuogąstaujančių, kad gali būti pakirsta subtili taikos pusiausvyra Balkanuose.