Sunkūs įtarimai

Trečiadienio rytą 170 pareigūnų atliko kratas 15-oje objektų septyniose Vokietijos žemėse. Operacija, kuriai vadovavo Miuncheno generalinė prokuratūra ir Bavarijos žemės kriminalinės policijos biuras, buvo vykdoma prieš septynis 22–38 metų įtariamuosius. Jie inicijavo lėšų rinkimo kampaniją „Paskutinės kartos“ judėjimui ir surinko 1,4 mln. eurų aukų.

Atliekant kratas taip pat buvo siekiama rasti duomenų apie judėjimo, kurio pavadinimas pastaruosius metus nuolat šmėžuoja naujienų sraute, struktūrą. Miuncheno prokuratūra tiria įtarimus, ar „Paskutinė karta“ – nenusikalstama organizacija arba nėra tokios remiama.

2021 m. susibūręs Vokietijos ir Austrijos klimato aktyvistų aljansas „Paskutinė karta“ skelbia norintis priversti šalių vyriausybes kovoti su klimato krize, tačiau daro tai itin drastiškomis priemonėmis.

Grupės pavadinimas siejamas su 2014 m. tuomečio JAV prezidento Baracko Obamos žinute tviteryje: „Esame pirmoji karta, kuri pajus klimato kaitos poveikį, ir paskutinė karta, galinti ką nors dėl to padaryti."

Specifinis braižas

2022-ųjų pradžioje prasidėjusias akcijas aktyvistai vadina paskutinės kartos maištu. Pradėję nuo raginimų nešvaistyti maisto, jie reikalavo didinti paramą tvariam žemės ūkiui ir energetikai, atsisakyti iškastinio kuro. Vokietijoje, pvz., reikalauja greitį greitkeliuose riboti iki 100 km/val., kritikuoja privačių lėktuvų savininkus ir pilotus mėgėjus.

Pavasarį „Paskutinė karta“ valdžią ultimatyviai paragino įsteigti piliečių tarybą, kuri aktyviai dalyvautų kuriant vyriausybės strategiją, kad Vokietija iki 2030 m. tapti neutrali klimato atžvilgiu.

Atkreipti dėmesį į šiuos tikslus aktyvistai siekia drastiškomis protesto formomis. Įsibrovę į naftos perdirbimo gamyklą Švedte aktyvistai užsuko avarinius naftotiekio iš Rostoko į Švedtą vožtuvus, dažais apipylė viešuosius pastatus, ant privažiavimo kelių išpylę aliejaus sukėlė nepatogumų Hamburgo uostui, įsibrovę į oro uostus sutrikdė jų veiklą. Tačiau vizitine judėjimo kortele tapo masinės prisiklijavimo akcijos.

Nepaisydami pavojaus savo sveikatai, stipriais klijais, statybinėmis putomis, greitai stingstančiu betonu jie klijuojasi prie asfalto, iš nuomotų automobilių, klijų ir smėlio mišinio stato užtvaras gatvėse. Pernai rugpjūtį du aktyvistai prisiklijavo prie „Siksto Madonos“ paveikslo rėmo, vėliau analogiškos akcijos surengtos kituose Vokietijos muziejuose ir Austrijoje.

Dėmesys: Fraiburgo medikas bando atlipinti prie asfalto prisiklijavusią „Paskutinės kartos“ aktyvistę./ F. Müllerio / „Wikipedia“ nuotr.

Terorizuoja visuomenę

Iš pradžių jų akcijos atrodė kaip socialiniai performansai, tačiau, aktyvistams pradėjus klijuotis federalinės reikšmės keliuose ir greitkeliuose, eiliniai piliečiai pasijuto terorizuojami.

Pavasarį Berlyne po kelias savaites trukusių gatvių blokadų padažnėjo aktyvistų ir susierzinusių miestiečių susirėmimų. Įsiutinti vairuotojai prieš juos naudojo fizinę jėgą, prievarta nešė į šalikelę, o greitosios medicinos pagalbos ekipažams su siaubu tekdavo skaičiuoti valandas, kai spūstyje įstrigdavo kartu su sunkiais ligoniais ar nespėdavo pas sunkiai sužalotus eismo dalyvius.

Kritikos „Paskutinė karta“ sulaukė net iš savo pirmtakų, 2018–2019 m. aktyviausiai veikusio judėjimo „Fridays for Future“, kurio atstovai priekaištavo „Paskutinei kartai“, kad ji savo protesto akcijomis skaldo visuomenę.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad Vokietijoje vyrauja skeptiškas požiūris į „Paskutinės kartos“ akcijas. Sociologijos instituto „Civey“ duomenimis, 81 proc. vokiečių jų nepateisina, 86 proc. mano, kad tokie „Paskutinės kartos“ veiksmai neprisideda prie aplinkos apsaugos.

Milijonai baudų

Tikslus „Paskutinės kartos“ aktyvistų skaičius neaiškus – spėjama, kad jų esama apie 750. Neaiškus ir finansavimo šaltinis.

Klijai kainuoja nedaug, padariniai, kai jie naudojami ne pagal paskirtį, – daug. Vokietijoje grupės aktyvistams iškelta apie 2 000 baudžiamųjų bylų, trimis atvejais buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, 600 atvejų – baudos. Tarp kaltinimų – pavojingas eismo sutrikdymas, prievarta, turto sugadinimas, kūno sužalojimas.

„Paskutinės kartos“ atstovai žurnalistams yra sakę, kad vien už praėjusių metų akcijas jie turi sumokėti 12 mln. eurų baudų. Aktyvistams, kurie dažnu atveju yra studentai ar daug laisvo laiko, o ne gerai apmokamą darbą turintys žmonės, dažnai tai sunkiai įgyvendinama prievolė. Pvz., vien muziejai iš prisiklijavusiųjų prie eksponatų reikalauja keturženklių ar net penkiaženklių sumų.

Gegužės pradžioje investicinė kompanija „Ökoworld“ paskelbė padengsianti visas „Paskutinei kartai“ skirtas baudas, tačiau, kilus pasipiktinimui, jos įkūrėjas Alfredas Platowas patikslino paremsiąs asmeninėmis lėšomis ir tik teisines išlaidas, bet ne civilinius ieškinius.

Tačiau pinigų reikia ne tik baudoms, bet ir veiklai. Pačios organizacijos teigimu, pernai jai pavyko surinkti 902 tūkst. eurų, iš kurių trečdalis – tiesioginiai pervedimai. Tačiau pinigai greitai išseko: apie 0,5 mln. buvo išleista nuomai, 100 tūkst. eurų – medžiagoms, naudojamoms per protesto akcijas.

Sukils prieš turtinguosius

Kova su klimato kaita „Paskutinė karta“ neketina apsiriboti. Vokietijos žiniasklaidos gauti dokumentai rodo, kad birželio 5 d. ketinama pradėti kampaniją prieš superturtinguosius, kurie esą ypač kalti dėl klimato kaitos. Rugpjūtį grupė nori sutelkti savo veiksmus Bavarijoje, kur rudenį vyks rinkimai. Rugsėjį akcijos vėl bus sutelktos sostinėje, kad rugsėjo 13 d. įvyktų „socialinis lūžis“.

Judėjimas  kritikuoja federalinę vyriausybę, nes ji esą yra turtingųjų užnugaris: „Neleisime jai išsisukti nuo atsakomybės.“ „Paskutinė karta“ akcentuoja socialinės tarybos steigimą, vadina ją tikrosios demokratijos apraiška, o šalininkams siunčia apokaliptinių prognozių persunktas žinutes apie žūtbūtinę kovą, būtinybę ištrūkti „iš mirties spiralės“. „Jei nesukilsime kartu, nusirisime nuo skardžio“, – piliečius įspėja judėjimas.

Iki šiol Vokietijos teisėsaugos institucijos teigė neįžvelgiančios kairiųjų ekstremistų įtakos „Paskutinei kartai“. Nors, pvz., Austrijoje kai kurie klimato aktyvistai dalyvauja ir kairiųjų judėjimų veikloje.