„Dabar tai naujo tipo valstybė, kokios iki šiol neturėjome. Ji susiformavo (šio amžiaus) pirmojo dešimtmečio pradžioje ir kol kas yra mažai ištyrinėta, bet jos savitumas ir gyvybingumas – akivaizdūs, – V. Surkovas rašo laikraščio „Nezavisimaja gazeta“ paskelbtame straipsnyje „Ilgaamžė Putino valstybė“. – Jos patirti ir šiuo metui patiriami streso testai rodo, kad būtent šis natūraliai susiformavęs politinės santvarkos modelis yra rusų nacijos išgyvenimo ir iškilimo veiksminga priemonė ne vien artimiausiems metams, bet dešimtmečiams ir, veikiausiai, visą šį šimtmetį.“

Prezidento padėjėjas teigia, kad „Putino  politinė mašina dar tik didina apsukas ir yra ruošiama ilgam, sunkiam bei įdomiam darbui“.

„Jos visos galios išvystymas – toli priešakyje, taigi, ir po daugelio metų Rusija tebebus Putino valstybė, panašiai kaip šiuolaikinė Prancūzija save tebevadina Charles'o de Gaulle'o (Šarlio de Golio) 5-ąja respublika, Turkija (nors joje dabar vadovauja antikemalininkai) tesiremia (Kemalio) Ataturko (Kemalio Atatiurko) „šešių strėlių“ ideologija, o Jungtinės Valstijos iki šiol kliaujasi pusiau legendinių „tėvų įkūrėjų“ įvaizdžiu ir vertybėmis“, – aiškino V. Surkovas.

Pasak Kremliaus patarėjo, Rusijoje sukurta politinė tvarka „tinkama ne vien vidaus ateičiai – ji aiškiai pasižymi reikšmingus eksporto potencialus; jos arba jos atskirų komponentų paklausa jau egzistuoja; jos patirtį nagrinėja ir iš dalies perima“ kai kurios kitos valstybės.

V. Surkovo nuomone, domėjimasis Rusijos politiniu modeliu kitose šalyse yra savaime suprantamas, nes „viską, kas jose dedasi mūsų dienomis, Rusija jau seniai išpranašavo“. Jis atkreipė dėmesį į V. Putino kalbą 2007 metų Miuncheno saugumo konferencijoje, kai Kremliaus vadovas griežtai sukritikavo „vienapolį pasaulį“.

„Tuo metu ji (V. Putino kalba) atrodė disidentiška, o dabar visą, kas joje buvo pasakyta, yra savaime suprantama – Amerika nepatenkinti visi, įskaitant pačius amerikiečius“, – teigia Kremliaus ideologas.

Savo straipsnyje V. Surkovas kritikuoja „parodomąją“ Vakarų šalių demokratiją ir tvirtina, kad „mūsų sistema... iš pažiūros neatrodo puošnesnė, bet (yra) sąžiningesnė.“

„Mūsų valstybė neskirstoma į giliąją ir išorinę; ji kuriama vienu metu visomis savo dalimis ir išoriniais pasireiškimais: brutaliausios jos galios karkaso konstrukcijos yra pačiame fasade, nepridengtos kokiu nors architektūros pertekliumi“, – samprotauja prezidento padėjėjas.

„Dėl didelės vidaus įtampos, susijusios su didžiulių nevienalyčių erdvių išlaikymu ir nuolatiniu buvimu geopolitinės kovos sūkuryje, valstybės karinės ir politinės funkcijos tampa svarbiausiomis ir lemiamomis. Jų tradicija ne slepiama, o priešingai – demonstruojama“, – rašo V. Surkovas.

Pasak jo, Rusija išsiskiria iš kitų šalių, nes neturi aplinkiniams nedemonstruojamos „giluminės valstybės“, bet joje egzistuoja savita „giluminė tauta“ – „visada besivadovaujanti savu protu, nepasiekiama sociologinėms apklausoms, agitacijoms, grasinimams ir kitiems tiesioginėms tyrimo ir poveikio priemonėms“.

„Gebėjimas girdėti ir suprasti tautą, matyti ją kiaurai, visą jos gilumą, ir atitinkamai veikti – unikalus ir svarbiausias Putino valstybės privalumas. Ji adekvati tautai, juda kartu su ja – taigi, nėra veikiama priešpriešinių istorijos tėkmių griaunamųjų perkrovų. Tai reiškia, kad ji yra veiksminga ir ilgaamžė“, – konstatuoja V. Surkovas.

„Iš esmės visuomenė pasitiki tik pirmuoju (valstybės) asmeniu... Nauja tai, kad valstybė šio fakto neignoruoja, į jį atsižvelgia ir grindžia juo savo veiksmus, – pridūrė jis. - Dabartinis Rusijos valstybės modelis prasideda nuo pasitikėjimo ir ant jo laikosi. Tuo jis iš pagrindų skiriasi nuo Vakarų modelio, kultivuojančio nepasitikėjimą ir kritiką.“