Tokį žingsnį Jungtinės Valstijos žengė Maskvai ir Vašingtonui siekiant sureguliuoti didžiausią pastarųjų metų krizę dvišaliuose santykiuose prieš planuojamą J. Bideno ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, galimai vyksiantį birželį.

Trečiadienį JAV oficialiai nusprendė netaikyti sankcijų Šveicarijoje įsikūrusiai įmonei „Nord Stream 2 AG“, koordinuojančiai „Nord Stream 2“ dujotiekio iš Rusijos iki Vokietijos tiesimą, kurios vienintelis akcininkas – Kremliaus kontroliuojamas „Gazprom“.

JAV sprendimas liudija apie reikšmingai pasikeitusią ankstesnę Amerikos poziciją ir pirmiausia buvo skirtas sumažinti įtampą tarp Vašingtono ir Berlyno dėl 12 mlrd. dolerių (10 mlrd. eurų) vertės projekto, kurį Vokietija ir dalis kitų Europos valstybių laiko gyvybiškai svarbiu pastangoms užtikrinti ilgalaikį dujų tiekimą.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pabrėžė, jog J. Bideno administracija „ir toliau priešinsis šio projekto užbaigimui“, nes jis esą susilpnintų Europos energetinį saugumą.

Rusijos kaimynės Ukraina, Lenkija ir Baltijos šalys aktyviai priešinasi dujotiekiui, būgštaudamos, kad jis padidins Maskvos politinį svertą regiono politikoje.

Apie Vašingtono sprendimą dėl sankcijų paskelbta A. Blinkenui susitikus su rusų užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Reikjavike surengto Arkties Tarybos forumo kuluaruose. Tai buvo pirmosios aukšto lygio derybos tarp abiejų šalių, į valdžią atėjus J. Bidenui.

V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį žurnalistams pareiškė, kad sankcijų atsisakymas yra „teigiamas signalas“.

„Esame įsitikinę, kad projektas neturėtų būti trečiųjų šalių spaudimo objektas. Tai yra neteisėta“, – pabrėžė jis.

Pernai dėl potencialių JAV sankcijų dujotiekio tiesimas užsitęsė beveik metais.

„Pralaimėjimas Bidenui“

V. Zelenskis išreiškė susirūpinimą dėl JAV politikos pasikeitimo Rusijos statomo dujotiekio atžvilgiu. Jis taip pat pareiškė nuogąstaujantis, jog Vašingtonas gali nuspręsti nutraukti visas su „Nord Stream 2“ susijusias baudžiamąsias priemones.

„Manau, yra didelė rizika, kad [Rusija] gali spausti Jungtines Valstijas... atšaukti sankcijas „Nord Stream“, – žurnalistams sakė valstybės vadovas.

„Tai bus didelė geopolitinė Rusijos Federacijos pergalė, – perspėjo V. Zelenskis. – Tai bus pralaimėjimas Jungtinėms Valstijoms ir asmeniškai prezidentui Bidenui.“

Kremliaus kontroliuojamas koncernas „Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Be to, „Nord Stream 2 AG“ vadovas Matthias Warnigas (Matijas Varnigas), kaip manoma, palaiko glaudžius ryšius su V. Putinu.

V. Zelenskis ketvirtadienį taip pat paragino Prancūziją ir Vokietiją labiau remti Ukrainą.

„Manau, kad jos pastaruoju metu švelnina savo poziciją Rusijos atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ukrainiečių lyderis.

Ukraina ir Rusija yra įsivėlusios į įtemptą konfrontaciją nuo 2014 metų kovo, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistinį konfliktą Ukrainos rytuose, reaguodama į Rusijai palankaus prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimą.

Praėjusiais metais konfliktas buvo aprimęs, tačiau sausį kautynės atsinaujino, o praėjusį mėnesį Rusija buvo sutelkusi 100 tūkst. karių šalia Ukrainos sienų ir Kryme, išprovokuodama NATO perspėjimus.

Maskva vėliau paskelbė, kad jos pajėgos atitraukiamos iš pasienio, tačiau tiek Vašingtonas, tiek Kijevas sako, kad atitraukimas yra riboto pobūdžio.