„Mūsų derybininkai turi galimybę bendrauti atitinkamais kanalais. Tačiau kol kas derėtų kalbėti apie pauzę“, – kalbėdamas su žurnalistais pasakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto prof. Gintauto Mažeikio, neatrodo, kad tai būtų pauzė. Vyksta svarbesni politiniai žaidimai.
„Mes įsivaizduojame, jog vyksta tiesioginės arba trišalės derybos. Rusija, Ukraina ir dar gal per vidurį JAV. Tai mes vadiname derybomis ir taip mumis manipuliuojama. Kai jau V. Putinas vyko į Aliaską, buvo diskutuota dėl politinių derybų be Ukrainos. Tos derybos buvo aprašytos, kaip geopolitinė šachmatų dėlionė“, – kalbėjo profesorius.
G. Mažeikio teigimu, šiuo metu vyksta ne derybos dėl Ukrainos, o karas yra naudojamas, kaip priemonė kitokiems dalykams.
„Politikai ir diplomatai pastebėjo tokį dalyką. Ne dėl karo tariamasi, o karas palaikomas, kaip spaudimo būdas. ES, kaip ir Ukraina, vis dar save įsivaizduoja aukos pozicijoje, todėl gali būti daromas spaudimas. Didžiosios Europos Sąjungos (ES) šalys pradėtų tiekti ginklus Ukrainai vien tik dėl to, kad būtų atsižvelgta į jų interesus JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų atveju. Kitaip sakant, mes visą laiką manome, kad tariamasi dėl taikos, o reikia viską apversti aukštyn kojom. Karas naudojamas susitarimams dėl kokių nors ekonominių dalykų. Taip pat, tai gali būti priemonė kitoms problemoms spręsti“, – aiškino politikos ekspertas.
Anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Giedrimo Jeglinsko, gyvendami netoli Ukrainos mes visada norime, kad ji būtų pirmas dienotvarkės klausimas visoms pasaulinėms galioms. Jo teigimu, to reikėtų ir mums, ir Ukrainai. Bet taip nėra ir niekada nebuvo.
„Visų pirma, tai Putino mes negalime kviesti į derybas. Jis turi būti priverstas ateiti. Ką tai reiškia? Ukrainai reikia duoti tokios ginkluotės, kokios jai labiausiai reikia, kad galėtų atakuoti Rusiją. Sankcijos jai turėtų būti daug griežtesnės. Deja, D. Trumpas jaučia pagarbą stipriems autoritariniams diktatoriams, kurie sugeba išlikti valdžioje daug metų“, – teigė politikas.
Kitaip sakant, mes visą laiką manome, kad tariamasi dėl taikos, o reikia viską apversti aukštyn kojom.
G. Mažeikis pabrėžia, kad pastaruoju metu Lietuvą galėjo nustebinti, jog JAV atstovai pradėjo pakankamai dažnai lankytis Minske. Apsilankymų metu kalbėtasi ir apie ambasados atkūrimą.
„Pastaruosius pusę metų Baltarusija galvoja, žinoma, su Maskvos palaikymu, kokiu būdu galėtų įtraukti JAV į savo verslo interesų ratą. Žinoma, kad yra Arktis, nafta, dujos, bet aš kalbu apie mūsų pašonę – Lietuvą. Čia yra Baltarusijos kalis. Aleksandras Lukašenka kol kas daužosi kakta į sieną, kad Klaipėda atidarytų uostą ir ieško būdų, kaip atkurti kalio trąšų eksportą. Baltarusijos kalis yra beprasmiškas, jeigu nėra Klaipėdos uosto“, – dėstė profesorius.
Pasak G. Jeglinsko, kas vyksta pas mus šalyje, mums turi būti svarbiausia. Juk norime saugios, stiprios ir nepriklausomos Lietuvos.
„Mums reikia dar stipresnių santykių su JAV. Jeigu mūsų santykiai sustiprėja, tai stiprėjam ir mes. Šiuo metu ant kortos gali būti dedamas JAV karių klausimas Lietuvoje. Galimai Baltijos šalių saugumo programa iš JAV bus nutraukta – apie 70 mln. Pas mus į visa tai žiūrima labai jautriai. Mes, nei 3 mln. neturinti valstybė, labai norime būti rimta regionine lydere, tačiau nesame pasaulinė jėga“, – kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
