Be to, Italijos amatininkų konfederacija apskaičiavo, kad yra dar vienas produktas, kuriam italai išleidžia panašią sumą, ir tai anaiptol ne proseko vynas, o alus. Naminių ledų ir naminio alaus bumą išgyvenančios šalies apžvalgininkai sako, kad porą eurų kainuojanti ledų porcija ir apie penkis eurus kainuojantis alaus bokalas vis dar yra pramogos, kurias sau gali leisti beveik kiekvienas saulėtosios šalies gyventojas.

Neigia bankų problemą

Žemės drebėjimą išgyvenusią Italiją krečia dar vienas – ne gamtos, o bankų sukeltas drebėjimas. Keturių didžiausių bankų gelbėjimui vyriausybė jau išleido mažiausiai 4 mlrd. eurų – vien tik seniausio pasaulyje banko „Monte dei Paschi di Siena“ gelbėjimui atseikėjo 3 mlrd.

Tačiau analitikai skaičiuoja, kad reikėtų bent dešimt kartų didesnės sumos, kurios Italija negali sau leisti, nes taip peržengtų Europos Sąjungos nustatytą biudžeto deficito limitą. Neatmetama galimybė, kad į gelbėjimo operaciją įsitrauks Briuselis, mat 360 mlrd. eurų blogų paskolų smaugiami Italijos bankai Europai gali suduoti kur kas didesnį smūgį nei britų noras palikti Bendriją.

Tačiau Italijos finansų ministras Pieras Carlo Padoanas tikina, kad Italijoje bankų problemos nėra. Jo teigimu, šalies ekonomika trečius metus išgyvena recesiją, susikaupė nemokių paskolų, bet Italija puikiai tvarkosi. Ministras visas šalis paragino „atsipūsti“, nes nėra jokios Italijos bankų problemos.

Silpnas augimas tęsis ilgai

Nepaisant ministro raminimų, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) mano, kad Italijos laukia kur kas pesimistiškesnė ateitis nei ta, kurią prognozuoja politikai. Tarptautinė organizacija įspėjo, kad Italijos ūkio plėtra artimiausius dvejus metus sieks vos 1 proc., o tai – kone 0,5 proc. mažiau nei euro zonos vidurkis.

Silpnas Italijos augimas tęsis net 20 metų. Analitikų teigimu, įtakos tam turi bankų krizė, 132 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekianti viešojo sektoriaus skola, nusileidžianti tik Graikijai, ir aukštas nedarbo lygis, Italijos statistikos instituto „Istat“ teigimu, liepą nusileidęs iki 11 proc.

Taip pat trečiąja Europos ekonomika laikomos Italijos augimą trikdo ir tokie išoriniai veiksniai, kaip pabėgėlių antplūdis, sulėtėjusi pasaulinė prekyba ir Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Pastarasis faktas sukėlė kalbas apie galimą domino efektą visoje Bendrijoje, o Italija buvo dažnai minima kaip galima kandidatė pasekti britų pavyzdžiu.

Tačiau, „Istat“ duomenimis, palikti Bendriją norėtų tik vienas italas iš trijų, daugiausia tai – žemesnio išsilavinimo, nuolatinės darbo vietos neturintys ir vyresnio amžiaus žmonės. 40 proc. italų mano, kad Europa sugebės tinkamai sureaguoti į „Brexit“ ir taps dar stipresnė.

Sunkumai mados sektoriui

Kad ekonominė Italijos situacija nejuokinga, rodo ir tai, jog sunkius laikus išgyvena net iki šiol puikiai prieš krizės vėjus atsilaikęs mados sektorius. Po kelerius metus mirgėjusių teigiamų rezultatų praėję metai ne vienam prabangos milžinui buvo skurdesni, nei tikėtasi.

Štai italų mados kolosas „Prada“ patyrė smūgį į paširdžius, mat mados namų pajamos sumažėjo maždaug 25 proc.

Vis dėlto ne visų mados gigantų finansiniai duomenys tokie tragiški. Štai „Armani“ mados namų pajamos pernai išaugo 4,5 proc., nors „Armani“ muziejuje Milane dirbantis ir personalizuotą dizainerio kostiumą vilkintis apsaugos darbuotojas skundėsi, kad netgi jie patyrė ne tik personalo mažinimą, bet ir dirba dvigubai mažiau darbo valandų.