Jungtinių Valstijų ekonominės pagalbos planas nepadėjo finansų rinkoms atsitiesti. Europa ieško būdų ekonominei krizei sušvelninti, bet analitikai nerodo optimizmo.

ES ieško priešnuodžio

ES valstybių finansų ministrai vakar susirinko Liuksemburge, kad apsvarstytų būdus sušvelninti pasaulinės ekonominės krizės poveikį Senajam žemynui. Ministrai yra spaudžiami būti vieningi ir sukonkretinti šeštadienį pasiektą Berlyno, Londono, Paryžiaus ir Romos susitarimą parengti koordinuotą atsaką į kreditų krizę.
Analitikai šį susitarimą vertina prieštaringai. Vieni giria stiprų vienybės signalą, o kiti teigia, kad to per maža ir kad susitarta per vėlai.

"Europos šalių vyriausybės stengiasi stabilizuoti padėtį finansų sektoriuje, gelbėdamos pagrindines kompanijas. Šie veiksmai suprantami, bet panikos atmosferos tai neišsklaidys", – teigė britų maklerių kompanijos "Barclay Stockbrokers" analitikas Henkas Pottsas.

Vyriausybės ramina investuotojus

Savaitgalį per Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vadovų susitikimą nepritarta Paryžiaus siūlymui ES erdvėje sukurti JAV stiliaus finansinės pagalbos fondą.
Vokietija, kuri atsisakė pritarti Prancūzijos planui, sekmadienį išplėtė garantijas visiems privatiems indėliams bankuose, po šio žingsnio kiti Europos lyderiai ėmė jausti spaudimą. Vokietija anksčiau kritikavo Airiją už tokį pat sprendimą, bet vėliau pakeitė poziciją.

Daugelis Europos šalių pasiūlė tik ribotas garantijas indėliams. Tačiau dabar jos yra vis labiau spaudžiamos pasekti Vokietijos pavyzdžiu ir suteikti garantijas visiems privatiems indėliams bankuose, kad nuramintų investuotojus, kurie ištikus krizei sunerimo dėl savo santaupų.

Atslinko bankroto šešėlis

Vokietijos valdžia sekmadienį nusprendė gelbėti ties bankroto riba atsidūrusį antrą pagal dydį šalies banką "Hypo Real Estate". Vyriausybė ir kiti šalies finansų institutai jam skirs 50 mlrd. eurų.

Beniliukso šalys, gelbėdamos nuo kracho banką "Fortis", nusprendė įsigyti pusę jo akcijų. Praėjusį savaitgalį paskelbta, kad tris ketvirtadalius "Fortis" akcijų įsigys Prancūzijos bankas "BNP Paribas".

Skubiai lėšų ieško ir Italijos bankas "UniCredit Bank". Smukus investuotojų pasitikėjimui, jo akcijos praėjusios savaitės pradžioje nuvertėjo ketvirtadaliu.
Nerimas taip pat apėmė Šiaurės Europą. Didžiuosius Baltijos šalių bankus valdanti Švedijos finansų grupė "Swedbank", per metus privalanti grąžinti milijardus Švedijos kronų paskolų, susidūrė su rimtais sunkumais. Tarptautinės finansų krizės sąlygomis smarkiai sumažėjus galimybėms skolintis, "Swedbank" gali būti priverstas prašyti Švedijos centrinio banko pagalbos.

Danija ir Švedija padidino indėlių apsaugą. Kai kurie Islandijos bankai skuba parduoti užsienio aktyvus ir gautas lėšas grąžinti į šalies ekonomiką.

Biržose tvyro sumaištis

JAV, Europos ir Azijos akcijų biržos vakar smarkiai smuko. Tai įvyko pirmąją prekybos akcijomis dieną po to, kai Jungtinės Valstijos priėmė 700 mlrd. dolerių vertės planą ekonomikai gelbėti.

Rusijos vertybinių popierių biržoje MMVB kelioms valandoms buvo sustabdyta prekyba. Pirmą kartą nuo 2005 m. biržos RTS indeksas nukrito žemiau psichologiškai svarbios 1000 punktų ribos.

Dėl finansų krizės mažėja žaliavų paklausa. Naftos kaina Niujorke vakar nusileido žemiau 90 JAV dolerių už barelį. Taip pat pinga auksas, sidabras, varis, cinkas ir aliuminis. "Reuters/Jefferies" indeksas, kuris atsižvelgia į 19 pagrindinių žaliavų kainas, per praėjusią savaitę smuko 10 proc. Tai rekordinis nuosmukis nuo 1956 m.