Rinkimuose valdančioji konservatyvioji Kroatijos demokratinė sąjunga (HDZ), vadovaujama dabartinio ministro pirmininko Andrejaus Plenkovičiaus, varžysis su grupe centro ir kairiųjų partijų, kurios paskelbė, kad dalyvaus rinkimuose kaip aljansas, kuriam neoficialiai vadovauja prezidentas Zoranas Milanovičius ir jo Socialdemokratų partija (SDP).

Rinkimuose į 151 vietos Kroatijos parlamentą daug kas pastatyta ant kortos ne tik pačiai šaliai, bet ir Europai, kovojančiai su nestabilumu, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą.

Jei HDZ liktų valdžioje, šalis išlaikytų santykinį politinį stabilumą ir nenukryptų nuo provakarietiško kurso, remdama Ukrainą kovoje su Rusija. SDP sėkmė galėtų padėti jai siekti pergalės birželį vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose ir gruodį vyksiančiuose prezidento rinkimuose. Tai pakirstų ilgametį HDZ dominavimą politikoje ir galbūt atvertų erdvę stipresnei prorusiškai įtakai šalyje, panašiai kaip Vengrijoje ir Slovakijoje.

Nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma, HDZ iš esmės visą laiką buvo valdžioje. Adrijos jūros valstybė 2013 metais tapo naujausia Europos Sąjungos nare, o praėjusiais metais prisijungė prie Šengeno erdvės, kurioje galima keliauti be vizų, ir euro zonos.

Prezidentas Kroatijoje atlieka daugiausia ceremoninį vaidmenį, o didžiausią politinę galią turi ministras pirmininkas.

Z. Milanovičius, sušaukęs rinkimus ir paskelbęs apie savo ambicijas užimti ministro pirmininko postą, pradėjo rinkimų kampaniją SDP vardu. Tačiau įsikišo Kroatijos konstitucinio teismo teisėjai, pareiškę, kad šis žingsnis prieštarauja Konstitucijai.

Jie teigė, kad prezidentas negali kandidatuoti į ministro pirmininko postą, dalyvauti artėjančiuose parlamento rinkimuose ar agituoti už kurią nors partiją, jei prieš tai neatsistatydins.

Z. Milanovičius nesutiko, atvirai ignoruodamas teismą ir toliau agituodamas už kairiojo sparno aljansą. Jis apkaltino A. Plenkovičių ir HDZ nežabota korupcija ir „masiniu valstybės lėšų grobstymu“, kalbėjo apie buvusius ir esamus skandalus. Kai kurie iš jų nagrinėjami teismuose.

A. Plenkovičius kaltinimus neigė.

Įnirtinga politikų kova

Rinkimai tapo dar viena proga A. Plenkovičiui ir Z. Milanovičiui išsakyti savo prieštaravimus vienas kitam. Z. Milanovičiaus įžeidinėjimai oponentų ir kritikų atžvilgiu daugeliui kėlė nerimą, tačiau apklausose jis išlieka populiariausiu politiku, kuris, priešingai nei santūresnis A. Plenkovičius, kalba atvirai ir visiems suprantamais žodžiais.

Vykstant karui Ukrainoje Z. Milanovičius dažnai reiškė prorusišką poziciją ir prieštaravo ukrainiečių karių mokymui Kroatijoje bei ginklų siuntimui į šią šalį, nes, jo nuomone, tai tik pratęsia karą. Jis pavadino A. Plenkovičių „paprastu bailiu“ už tai, kad šis neva neleido jam tiesiogiai dalyvauti rinkimuose.

Z. Milanovičius tikisi, kad po trečiadienio „A. Plenkovičiui žaidimas bus baigtas“, ir paragino rinkėjus ateiti į rinkimus, kad „atsikratytų Plenkovičiaus ir jo kartelio“.

A. Plenkovičius, kaip ir Z. Milanovičius, buvęs karjeros diplomatas, kaltino savo varžovą neatsakingumu ir tuo, kad jis „stumia Kroatiją ir Kroatijos žmones į „Rusijos pasaulį“.

A. Plenkovičius pareiškė, kad Z. Milanovičius neturėtų eiti jokių valstybinių pareigų, ir apibūdino jį kaip „politinę šiukšlę, kuri atnešė tik neigiamų emocijų“.

Dauguma priešrinkiminių apklausų prognozuoja tvirtą HDZ pergalę, tačiau jai greičiausiai nepavyks laimėti pakankamai vietų, kad galėtų valdyti viena. Kairiojo sparno opozicija gali pasinaudoti nepasitenkinimu dėl didelės infliacijos ir bendro ekonominio sunkmečio daugumoje ES valstybių narių. Mažesnės dešiniojo ir kairiojo sparno partijos gali būti labai svarbios tiek HDZ, tiek SDP siekiant valdžios.