Liko metai iki tarptautinių pajėgų planuojamo pasitraukimo iš Afganistano. Metai, per kuriuos reikėtų padaryti tai, ko nesugebėta per daugiau nei dešimtmetį. Ar tai įmanoma? Vargu.

Žuvo Amerikos diplomatė

Praėjęs savaitgalis Afganistane buvo kaip niekuomet kruvinas. Šeštadienį per išpuolį šalies pietuose esančioje Zabulo provincijoje žuvo šeši NATO darbuotojai, tarp jų – JAV diplomatė.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry po išpuolio tvirtino, kad amerikiečių pareigūnai ir jų kolegos afganistaniečiai važiavo padovanoti knygų vienai mokyklai Kalate, Zabulo provincijos sostinėje. Jis pridūrė, kad sužeistų Valstybės departamento darbuotojų būklė – kritinė.

Pirmadienį Afganistane toliau sproginėjo bombos. Į pietvakarius nuo sostinės Kabulo esančioje Vardako provincijoje sprogus pakelės bombai žuvo 9 žmonės, dar 22 buvo sužeisti.

Pareigūnai pareiškė, kad išpuolį organizavo Talibanas. Tiesa, aukų nusinešė ir NATO antskrydis. Rytų Afganistane esančios Kunaro provincijos Šigalo rajone Pakistano pasienyje per antskrydį žuvo mažiausiai 10 vaikų.

Nukentėjo ir Lietuvos kariai

Neramumai atsirito ir iki Gorio provincijos, kurios saugumu rūpinasi Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos ministerija sekmadienį patvirtino, kad provincijoje buvo sužeisti du Lietuvos kariškiai.

Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis teigė, kad atliekamas tyrimas dėl išpuolio, nes lietuvių kariškius apšaudė Afganistano nacionalinės armijos karys.

Užpuolimas įvyko Lietuvos karių patruliui pravažiuojant pro kontrolės postą. Granatsvaidžio sviedinys pataikė į automobilio bokštelį. Nors jo nepramušė, tačiau į transporto priemonės vidų pateko skeveldrų.

Pasak generolo, Afganistane pernai įvyko 44 tokio pobūdžio incidentai, kai išpuolius prieš koalicinių pajėgų atstovus surengė vietos policijos pareigūnai ar kariai.

Iš viso nuo 2005 m., kai Lietuva pradėjo vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei, šioje provincijoje buvo sužeista 11 karių, vienas karys žuvo. Lietuva misiją Gore planuoja baigti šiais metais. Paskutiniai kariai provinciją turėtų palikti rugsėjį.

Laukia daug iššūkių

Dienraštis apie situaciją Afganistane pasiteiravo ES misijos šioje šalyje vadovo Vygaudo Ušacko.

– Kokį Afganistaną matote po 2014 m., kai šalyje turėtų nebelikti tarptautinių pajėgų?

– Viskas priklausys nuo to, ar Afganistano gyventojai sugebės efektyviai pasinaudoti skiriama tarptautinės bendruomenės parama, ar bus sukurti pagrindai taikos susitarimui su Talibanu ir, aišku, ar tarptautinė bendruomenė neatsuks nugaros bei nenutrauks paramos Afganistanui, kaip tai įvyko po 1989 m. Jei paminėti klausimai bus sprendžiami teigiamai, manau, Afganistanas pamažu vystysis palankia linkme – bus daugiau stabilumo, gerės ekonominė padėtis, bus gerbiamos žmogaus teisės.

Tačiau greitų pokyčių šalyje, kurioje dar apie 70 proc. žmonių yra beraščiai, daug skurdo ir labai gajos ekstremizmo bei fundamentalizmo idėjos, nereikėtų tikėtis. Afganistano pamatiniams pasikeitimams reikia laiko. Ir tuos teigiamus pokyčius gali sukelti tik patys afganistaniečiai, paremiant kaimynams ir padedant tarptautinei bendruomenei.

– Kokie ES tikslai Afganistane?

– Užtikrinti, kad šalis vėl netaptų tarptautinio terorizmo šaltiniu, mažinti skurdą, siekti, kad būtų gerbiamos žmogaus, ypač moters, teisės. Mes suprantame, jog, remiant Afganistano gyventojų geresnio ir saugesnio gyvenimo pokyčius, šalis dar ilgą laiką priklausys nuo užsienio finansinės paramos. Tačiau parama mažės. Todėl patiems afganistaniečiams labai svarbu skirti kaip galima daugiau dėmesio ekonomikos plėtrai ir tam, kad būtų sukurtos palankios sąlygos investuoti. Šalis gyvena „ant Mendelejevo lentelės“. Joje yra per 10 trln. dolerių vertės aukso, dujų, naftos, ličio, retųjų metalų klodų ir kt. Mes galime padėti jiems išmokti, kaip tuo pasinaudoti ir sukurti prielaidas vystytis ekonomikai.

– Lietuvos kariai jau ruošiasi baigiamajai misijai Afganistane. Koks, jų nuomone, mūsų kariuomenės indėlis į šią misiją?

– Lietuvos kariai atliko kilnią misiją užtikrinant saugumą Goro provincijoje. Prieš du mėnesius dalyvavau iškilmingoje ceremonijoje, kai Lietuvos kariai perdavė visišką atsakomybę už saugumą Afganistano saugumo pajėgoms. Manau, Lietuvos kariams tai buvo rimtas išbandymas ir svarbus patirties įgijimas, kaip veikti konflikto zonoje. Mūsų karių dalyvavimas NATO ISAF misijoje stiprina ir Lietuvos saugumo garantijas. Taip mes parodome, kad mūsų šalis ne tik naudojasi NATO garantijomis, bet ir prisideda pagal savo galimybes prie NATO misijos. Lietuvos kariai taip pat sukūrė sąlygas Lietuvos diplomatams dirbant kartu su JAV, Japonijos ir Graikijos paramos teikėjais suremontuoti mokyklą, pastatyti naują ligoninę, nutiesti kelius. ES policijos misijos, kurios sudėtyje yra ir lietuvių, atstovai apmokė vietos policininkus ir teisėjus. Dabar svarbu, kad šia veikla užsiimtų vietos valdžia.

Afganistanas – karų draskoma šalis

– Po nesėkmingos Tarybų Sąjungos invazijos į Afganistaną 1989 m. šalyje kilo du pilietiniai konfliktai. Vienas jų prasidėjo netrukus po to, kai 1989 m. pasitraukė sovietai, ir tęsėsi iki 1992 m., kitas vyko nuo 1992 iki 1996 m.

Per pirmąjį pilietinį karą su Tarybų Sąjungos kariais kovoję JAV ir Pakistano remiami mudžahedai bandė nuversti sovietams pasitraukus valdžioje likusią Tarybų Sąjungos remiamą marionetinę vyriausybę. Vykstant karui JAV, Saudo Arabija ir Pakistanas suaktyvino pagalbą mudžahedams. Šiems 1992 m. nuvertus komunistų režimą prasidėjo vadinamasis antrasis pilietinis Afganistano karas, per kurį dėl valdžios šalyje, kurstomi šalių kaimynių, ėmė kovoti buvę antisovietinio pasipriešinimo karo vadai. Jų tarpusavio vaidai paskandino Afganistaną kruvinuose mūšiuose.

– Per pilietinį karą Afganistane klestėjo chaosas – civilių žudynės, prievartavimai ir išnaudojimai. Iš šalies per karą pabėgo apie pusę milijono žmonių. Chaosas tęsėsi tol, kol 1994 m. Kandaharo mieste kilo stiprus religinis-politinis pasipriešinimas – Talibanas. Tuo metu Kandaharą valdė keli vietos puštūnų karo vadai. Talibų jie buvo išvaikyti.

– Tvarką grąžinti sugebėję talibai buvo palankiai sutikti kituose Pietų Afganistano regionuose, kurie iki šiol laikomi Talibano bastionu. Greitai Talibanas sulaukė pagalbos iš Pakistano ir Saudo Arabijos, o 1996 m. talibai jau karaliavo sostinėje Kabule. Afganistane buvo įvestas islamiškas šariato teise paremtas valdymo modelis. Talibų valdymo metais šalyje buvo iš esmės sunaikintas opijaus verslas, visiškai nuslopinta komunistinių jėgų ir buvusių karo vadų įtaka. Nors konsoliduodami valdžią talibai nevengė represijų, o vakariečių akimis naujoji Afganistano santvarka buvo nuožmumo įsikūnijimas, daugeliui afganistaniečių po pilietinių karų sukeltų katastrofų talibai tapo jei ne laivės, tai bent jau tvarkos ir stabilumo garantu.