Patekti į Krymą galima tik iš Rusijos. Pusiasalį aplenkia vakariečių kruiziniai laivai, siena su Ukraina – praktiškai uždaryta. Net amerikietiškas "McDonald's" dingo iš Sevastopolio. Bet vietiniams tai – nė motais. Jei Vladimiras Putinas pasakė, kad Krymas klestės, vadinasi, klestės.

Tėvynė motina ir pamotė?

Kalnuotas, kiek dvelkiantis sovietmečiu. Maždaug prieš šešis dešimtmečius Krymas buvo Rusijos Federacinės Socialistinės Respublikos dalis. Tačiau 1954 m. Nikita Chruščiovas Juodosios jūros perlu vadinamą pusiasalį padovanojo tuometinei Ukrainos SSR nomenklatūrai.

Taip Krymas, žlugus SSRS, tapo užsieniu. Ar šis pusiasalis daugiau nei per du pastaruosius dešimtmečius tapo ukrainietiškas?

Veikiau ne. Centrinė valdžia Kijeve ir Kryme nevykdė jokios rimtos vietinių žmonių integracijos politikos, ką jau kalbėti apie kokias nors investicijas Kryme. Kad pasijaustumei grįžęs į anuos – sovietinius – laikus tereikia apsilankyti kokiame nors populiariame pusiasalio kurorte: Jaltoje, Aluštoje arba Alupkoje.

Dažniau Kijevas ir autonominė Krymo valdžia pykosi nei ką nors nuveikė Krymo gerovei kurti. 1993 m. Krymo parlamentas paskelbė, kad sukuriamas Krymo prezidento postas. Buvo dėl Krymo totorių dalyvavimo regiono valdžioje. Bet tai sukėlė krizę tarp Simferopolio ir Kijevo. 1995 m. Ukrainos valdžia panaikino regiono Konstituciją ir pašalino Krymo prezidentą Jurijų Meškovą, esą prorusišką. Vėl buvo pakeista regiono Konstitucija ir Krymas pavadintas Krymo Autonomine Respublika Ukrainos sudėtyje.

Štai tokia buvo Ukrainos politika. Ukrainiečių kariuomenė Kryme apskritai nieko nedarė. "Žaliųjų žmogeliukų" invazija įvyko staigiai, tačiau niekas pernelyg dėl to neišgyveno. Pamojavo keliais žodžiais ir susikrovė lagaminus – kas į Ukrainą, kas į Rusiją.

Daugeliui Krymo gyventojų Rusija – tėvynė, o Ukraina – veikiau pamotė. Tokiuose miestuose, kaip pagrindinis pusiasalio uostamiestis Sevastopolis, apskritai būtų sudėtinga kalbėti apie kažką ukrainietiško, išskyrus, galbūt, kelis gerokai pasenusius Ukrainos ginkluotųjų pajėgų laivus ir dabartinio šalies vadovo Petro Porošenkos laivų statyklą, kuri, beje, bus nacionalizuota.
Stebėtis, kad Krymo gyventojams norėjosi gyventi Rusijoje, o ne Ukrainoje, pernelyg nereikėtų.

Galima tik užduoti klausimą – ar pačiai Rusijai reikėjo Krymo aneksijos? Kitaip sakant, ar Krymas – toks jau vertingas, kad dėl jo reikėjo ilgam susipykti su ukrainiečiais? Tiesa, šį klausimą, rodos, jau kiek vėloka užduoti.

Iš rankų į rankas

Rusijos prezidentas V.Putinas pažėrė gausybę istorinių faktų, kuo Krymas reikšmingas Rusijos istorijai. Objektyviai žvelgiant, V.Putinas kalbėjo teisingus dalykus.

Rusija Kryme šeimininkauja nuo XVIII a. Prieš tai pusiasalį valdė hunai, venecijiečiai, Bizantijos ir Osmanų imperijos. 1783 m. pietinėje pusiasalio dalyje Rusijos imperija įkūrė Sevastopolio uostą. Taip Krymas tapo svarbiausiu Rusijos imperijos atramos tašku plečiant įtaką pietinėje Europos dalyje.

Iki pat 1954 m. Krymas buvo valdomas rusų, išskyrus nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpį. Po Antrojo pasaulinio karo radikaliai pasikeitė Krymo gyventojų sudėtis. SSRS lyderis Josifas Stalinas nebuvo gailestingas vietos totoriams. Kaltindamas šiuos bendradarbiavimu su naciais, Stalinas daugelį jų ištrėmė iš gimtųjų vietų į Rusijos gilumą, taip pat Centrinę Aziją. Daug totorių žuvo tremtyje, tačiau dalis grįžo į gimtinę paskutiniais SSRS gyvavimo metais. Šiuo metu, pasak statistikos, musulmonų totorių Kryme gyvena apie 12 proc., tačiau tai – tik lašas jūroje.

1945 m. Kryme Didžiosios Britanijos, Jungtinių Valstijų ir SSRS lyderiai sprendė, kaip pasidalyti įtakos sferomis pasaulyje po Antrojo pasaulinio karo ir koks likimas laukia karo nualintos Europos.

Būtent Jaltoje, o ne Berlyne ar Maskvoje prieš karą perbraižytas pokario Europos žemėlapis.

1991 m. žlugus SSRS, Rusijos Juodosios jūros laivyno "namai" atsidūrė užsienyje. Tačiau nei Rusijos prezidento Boriso Jelcino, nei V.Putino administracijos teritorinių pretenzijų į pusiasalį nereiškė, išskyrus galimybę naudotis Sevastopolio karine baze.

2010 m., po ne vienus metus trukusių derybų, Ukraina sutiko pratęsti Sevastopolio uosto nuomą Rusijai iki 2042 m., mainais į Rusijos gamtinių dujų kainos Ukrainai sumažinimą. Tačiau Kijevas nevengė erzinti Rusijos. Sykį Ukraina net pareikalavo, kad Rusija nuolatos gautų Ukrainos leidimą, jei norės tobulinti ar pakeisti savo laivus Sevastopolyje.

Rusija nuo 2008 m. net ėmė kurti naują Juodojo laivyno bazę regione – netoli Novorosijsko, tačiau pati Ukraina šių metų pradžioje suteikė unikalią galimybę Rusijai galutinai išspręsti Sevastopolio reikalą. Kremlius nesnaudė.

V.Putinas – didvyris?

Pagrindiniai vartai į pusiasalį – Kerčės sąsiauris. Per šį vandens kelią, skiriantį Juodąją nuo Azovo jūros, kursuojantys keltai plukdo daugelį į Krymą antžeminiu transportu atvykusių žmonių. Rusijos vyriausybė ketina čia statyti tiltą. Ukrainos-Krymo siena – užverta. O ir šiaip mažai kas drįstų vykti į Krymą per karų draskomą Rytų Ukrainą.

Prie keltų laukia įvairūs žmonės, tiesa, daugiausiai rusai iš bene visų Rusijos regionų. Štai, Aleksejus su grupe bičiulių, panašių į hipius, laukia kelto grodami gitara patriotines rusiškas dainas.
Šis jaunimas, pasirodo, yra V.Putino gerbėjų būrelis. Jaunuoliai sakė, kad į Krymą vyksta iš netoliese esančio Krasnodaro miesto.

"Nuostabu, kad V.Putinas grąžino Rusijai Krymą", – atvirai pareiškė kelto laukianti Lena, grupelės šokėja.

Štai viena moteriškė vaikščiojo netoliese su marškinėliais, ant kurių – V.Putino portretas. Ji paaiškino, ką reiškia po portretu besipuikuojantis užrašas "mandagiausi žmonės pasaulyje".
Tai, pasak jos, rusų kariai Kryme. Beje, net Holivudo žvaigždė Mickey Rourke’as paparacų buvo pastebėtas vilkintis sportinius marškinėlius su Rusijos lyderio atvaizdu. Aktorius, paklaustas, kodėl tapo V.Putino gerbėju, atsakė: "Man patinka šis vaikinas... Visur juos dėvėsiu".

Daugelio rusų nuomone, V.Putinas – didvyris. Jam pavyko ištaisyti istorinę klaidą – Krymas priklauso Rusijai.

Remiantis įvairiomis tiek nepriklausomis, tiek ne ypač, sociologų apklausomis, Kremliaus šeimininko populiarumas Rusijoje po Krymo aneksijos pakilo į neregėtas aukštumas. Šalies lyderį palaiko apie 80 proc. rusų. Tiesa, viena problema neduoda ramybės Kremliaus šeimininkui – ką toliau daryti su rytine Ukraina? Daugelis spėliojo, kad po Krymo aneksijos bus Rytų Ukraina. Čia daugelis vietos gyventojų – rusakalbiai arba jaučiantys dideles simpatijas Rusijai. Kaip ir Kryme, rytiniuose Ukrainos regionuose buvo surengti referendumai dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos. Pasak balsavimo organizatorių, 89 proc. Donecko ir 96 proc. Luhansko gyventojų referendumuose pasisakė už nepriklausomybę. Referendumų rezultatų pagrindu buvo įkurtos vadinamosios Liaudies respublikos.

Vis dėlto, liaudies respublikų kovotojai diena po dienos praranda po kąsnelį teritorijos rytinėje Ukrainos dalyje. Karo draskomi Ukrainos rytų regionai – nualinti. Doneckas ir Luhanskas skendi chaose. Miestai nuolatos apšaudomi, nėra elektros, senka geriamojo vandens atsargos, pamažu baigiasi maistas. Rusija praėjusią savaitę pareiškė, kad regionuose galėtų įvesti taikdarių pajėgas, kaip Gruzijoje, Padnestrieje ar Kalnų Karabache po SSRS žlugimo.

Kijevas atrėžė, kad taikdarių įvedimas – neįmanomas, nors Ukrainos valdžia bent jau nusileido dėl humanitarinės pagalbos siuntos iš Rusijos.

Krymo gyventojai nesibaimina, jog Ukrainos valdžia galėtų mesti iššūkį Rusijai bandydama susigrąžinti Krymą. Daugelis vietinių mano, jog Krymas netrukus taps ekonomikos stebuklu. Ukraina Krymo gyventojams – skurdi, nes korumpuota, o Rusija – turtinga, nes valdoma autoritarinio režimo, kuris, daugelio gyventojų nuomone, gerokai efektyvesnis.

Investicijos – ne už kalnų?

Kol kas Krymas – izoliuotas nuo pasaulio. Oro transportu į Krymą galima nusigauti tik per Rusiją ir dažniausiai Rusijos oro linijų bendrovėmis. Ukrainos bankai netrukus po aneksijos uždarė savo skyrius Kryme, o tarptautinės kredito ir debetinės kortelės veikia tik dalyje bankomatų.

Daugelis keliaujančių nuosavu transportu, autobusais ar traukiniais, norėdami pasiekti Krymą, turi persikelti per Kerčės sąsiaurį. Tai užtrunka. Anksčiau į Krymą daugelis poilsiautojų atvykdavo traukiniais iš žemyninės Ukrainos. Tačiau šiuo metu siena – uždaryta. Vagonai kraunami į keltus ir plukdomi.

Nenuostabu, kad vienas svarbiausių Krymo ateities infrastruktūros projektų – 5 mlrd. eurų vertės tiltas per Kerčės sąsiaurį. Pasak vietos pareigūnų, tiltas turėtų  sujudinti Krymo ekonomiką.

Kerčės miesto, esančio Krymo pusėje, mero pavaduotojas Sviatoslavas Brusakovas – vienas iš ekspertų grupės, turinčios įvertinti ir paruošti tilto projektą, narių. Mero pavaduotojas jau vadina būsimą statinį – monumentu.

Idėja tarp Rusijos ir Krymo pusiasalio pastatyti tiltą – ne ką tik iškepta. Dar nacistinės Vokietijos okupacijos metais tiltą per sąsiaurį buvo nurodęs statyti pats Adolfas Hitleris. Projektas buvo pradėtas įgyvendinti, tačiau taip ir liko nepabaigtas, nes 1943 m. vokiečiai pasitraukė iš okupuotų teritorijų. SSRS metais tilto projekto buvo atsisakyta dėl didžiulės tokio statinio kainos ir techninių sunkumų. Didžiausia problema, kad dėl didelio dumblo sluoksnio tilto atramos į žemę turėtų būti įkastos kone 80 metrų.

Bet S.Brusakovas įsitikinęs: "Putinas padarys viską. Kai mūsų prezidentas ko nors nori, viskas įmanoma". Na, o V.Putinas yra pareiškęs, kad tiltas per Kerčės sąsiaurį turi būti pastatytas iki 2018 m. Būtent tais metais Rusijoje vyks šalies vadovo rinkimai.

S.Brusakovas papasakojo, kad Kerčė – vienas seniausių Europos miestų. Jis tikisi, kad Vakarų turistai ateityje sugrįš.

Tiesa, kada Vakarų šalys atšauks sankcijas Rusijai, o ir Krymui, niekas negali pasakyti. Šiuo metu net Vakarų šalių kruiziniai laivai, kurių Kryme visuomet būdavo, aplenkia pusiasalio kurortus.

Ukrainos oligarchas Rinatas Achmetovas sustabdė cemento fabriko statybas netoli Kerčės. Rusijos administracija, pasak vietinių, nenori matyti Kryme nė vieno Ukrainos oligarcho. Tiesa, šiuos pamažu keičia "kolegos" iš Rusijos. Naftos milžinas "Lukoil" vysto poilsio komplekso projektą Kryme, o Aluštos mieste viešbutį stato Rusijos finansų ir žiniasklaidos magnatas Aleksandras Lebedevas.

Artekas – SSRS laikų simbolis

Sklinda kalbos, kad V.Putinas įkalbinėjo Romaną Abromovičių investuoti Kryme. Tikslas yra prikelti iš sąstingio buvusią sovietinių laikų pionierių stovyklą, o po SSRS žlugimo – tarptautinį vaikų ir jaunimo centrą Arteką.

V.Putinas jau pažadėjo, kad stovykla bus atgaivinta – gerokai didesnė ir šiuolaikiškesnė, nei buvo. 34 metų Aleksejus Kasprzakas, tapęs naujuoju Arteko komplekso vadybininku, pasakojo, kad per pastaruosius daugiau ne du dešimtmečius stovykla tapo panaši į Černobylį. Pasak jo, Ukraina neinvestavo į kompleksą nė grivinos.

"Mes turime visas sąlygas padaryti šią stovyklą patrauklią visos Rusijos vaikams. Net viso pasaulio vaikams. Žinoma, šiuo metu čia viskas atrodo kaip Černobilyje", – džiaugėsi vyriškis.
Pasak jo, Arteke yra 400 poilsiaviečių, 10 valgyklų, ligoninė, 11 įvairių sporto šakų aikštynų, 11 km Juodosios jūros pakrantės, nuostabi gamta. "Šios stovyklos dydis prilygsta Monako kunigaikštystei", – kalbėjo A.Kasprzakas. Jam Artekas – istorinis simbolis. Būtent dėl tos priežasties Rusijos vyriausybė skyrė nemažai dėmesio šiam projektui.

Vera Bondareva pasakojo atvykusiems į Arteką vaikams, jog šie – didžios istorijos dalis.

Vera yra kilusi iš SSRS laikų Gorkio miesto, šiuo metu Nižnij Novgorodo. Arteke moteriškė nuo jaunystės vadovavo pionierių grupėms. Ji pamena, kad vieną dieną gavo paskyrimą ir netrukus traukiniu iš apsnigto gimtojo miesto atvyko į Krymą, kuriame, kaip atsiminė, viskas aplinkui žaliavo.

V.Bondareva džiaugiasi, kad Krymas nuo šiol vėl Rusijos dalis. Moteris keiksnojo amerikiečius, pasak jos, "kurstančius revoliucijas įvairiuose pasaulio kraštuose, kuriuose JAV turi ambasadas, tačiau neturi vasalų". "Ukraina gali sau žygiuoti į Europą. Kartu su savo Conchita Wurst. Bet europiečiams reikės ilgai mokėti nualintos Ukrainos sąskaitas. Ačiū Dievui, V.Putinas sumokės mūsiškes", – rėžė moteriškė.

Jūrinė Rusijos galybė?

Kiekvieną dieną Sevastopolio kariniame muziejuje apsilanko tūkstančiai Krymo gyventojų ir Krymo svečių. Sevastopolis, daugelio rusų nuomone, simbolizuoja Rusijos jūrų laivyno galybę.
Štai, Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas, anksčiau dirbęs Rusijos ambasadoriumi NATO, kalbėjo, jog Sevastopolis – Rusijos atsvara NATO regione. Planuojama, kad Juodosios jūros laivynas artimiausiu metu bus gerokai pastiprintas. Viena naujovių – povandeniniai laivai, iš kurių paleistos raketos galėtų pasiekti Vakarų Europos šalių teritoriją.

Netoli uosto – vilos, kadaise priklausiusios buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo šeimai. Beje, V.Janukovyčiui vilos tebepriklauso, o štai naujojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos laivų statykla Sevastopolyje bus nacionalizuota.

Tiesa, vietos gyventojai sako, kad turistų srautas į miestą sumažėjo perpus. Daugelis vietinių totorių bijo, kad rusai gali imti juos engti. Na, o vietos jaunimas juokėsi, kad Sevastopolyje duris užvėrė "McDonald's", kurį V.Putinas jiems galėjo palikti.

Krymas: svarbiausi faktai apie regioną

• Juodosios jūros pusiasalis tarp Juodosios ir Azovo jūros. Krymas yra maždaug Belgijos dydžio. Jis yra svarbus vynininkystės ir žemės ūkio regionas su didelėmis tabako plantacijomis. Pusiasalis taip pat tapo populiariu turistiniu regionu – dėl subtropinio klimato ir daugybės pajūrio kurortų.

• Didžiausi miestai – Simferopolis (regiono sostinė) ir Sevastopolis. Šis miestas turi atskirą statusą ir nepriklauso Krymo Autonominei Respublikai.

• Pusiasalį yra valdę hunai, vėliau venecijiečiai ir Bizantijos graikai. Nuo XV iki XVIII a. Krymas priklausė Osmanų imperijai, o nuo XVIII iki XX a. – Rusijos imperijai.

• 1783 m. pietiniame pusiasalio pakraštyje dislokuotas Rusijos Juodosios jūros laivynas. Rusai regioną valdė ir SSRS laikais, išskyrus vokiečių okupacijos laiką per Antrąjį pasaulinį karą.

• 1944 m. gegužę SSRS lyderis J. Stalinas deportavo totorius, kurie yra musulmonai. Totoriai buvo ištremti į Centrinę Aziją dėl kaltinimų kolaboravus su naciais. Po Antrojo pasaulinio karo Krymas buvo prijungtas prie Rusijos SSR, o 1954 m. buvęs SSSR lyderis N. Chruščiovas perdavė Krymą administruoti Ukrainos SSR.

• 1991 m., žlugus SSRS, Krymas pasiskelbė nepriklausomu. 1992 m. vasarį Krymo valdžia įtvirtino nepriklausomybę Konstitucijoje. Bet tų pat metų gegužę Krymo valdžia pataisė pagrindinį regiono įstatymą ir pareiškė, kad pusiasalis tampa Ukrainos dalimi. Kijevas sutiko išplėsti regiono autonomines teises.

• 1992 m. Rusijos Federacijos tuometis vadovas B. Jelcinas ir tuometis Ukrainos vadovas Leonidas Kravčiukas sutiko padalyti buvusį SSRS karinį Juodosios jūros laivyną tarp Rusijos ir suformuoto Ukrainos laivyno. Rusijos pajėgos liko dislokuotos Sevastopolio kariniame uoste.

• Sevastopolio uostamiestis Rusijos kariniam jūrų laivynui yra itin svarbus jau daug metų – jis užtikrina prieigą prie rytinės Viduržemio jūros dalies, Balkanų ir Artimųjų Rytų.

• 2010 m. Ukraina sutiko pratęsti Sevastopolio uosto nuomą Rusijai iki 2042 m. mainais į gamtinių dujų kainos Ukrainai sumažinimą 30 proc. Iki 2014 m. krizės Ukrainoje Krymas buvo valdomas pagal Krymo Autonominės Respublikos Konstituciją, suderinta su Ukrainos Konstitucija. Tačiau kovo 11 d. Krymo Autonominės Respublikos parlamentas paskelbė nepriklausomybės nuo Ukrainos deklaraciją.

• Kovo 16 d. Krymas balsavo referendume dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos arba likimo Ukrainos sudėtyje. Kovo 18 d. Krymas ir Rusijos Federacija pasirašė susitarimą dėl susijungimo.

Krymo pusiasalio gyventojai

Etniniai rusai – 58,5 proc.

Etniniai ukrainiečiai – 24,4 proc.

Krymo totoriai – 12,1 proc.