Kuba sekmadienį minėjo Fidelio Castro (Fidelio Kastro) vadovaujamo sukilimo 62-ąsias metines, ragindama Jungtines Valstijas užbaigti šalies ekonominį embargą ir grąžinti karinių jūrų pajėgų bazę Gvantanamo įlankoje.

Ši ceremonija, kurioje dalyvavo Kubos prezidentas Raulis Castro (Raulis Kastras) ir apie 10 tūkst. šalies valdančiojo elito narių bei jų svečių, bet nebuvo trapios sveikatos 88 metų Fidelio, buvo pirmoji po diplomatinių santykių atkūrimo su Jungtinėmis Valstijomis.

„Dabar prasideda ilgas ir sudėtingas kelias į dvišalių santykių normalizavimą, kuris be kita ko apima blokados pabaigą ir Gvantanamo jūrų pajėgų bazės grąžinimą“, – sakė Jose Ramonas Machado Ventura (Chosė Ramonas Mačadas Ventura), antrasis pagal rangą Kubos komunistų partijos narys.

J.R.Machado Venturos trumpa kalba labai skyrėsi nuo ištisas valandas trukdavusios antiamerikietiškos retorikos, kuria garsėjo Fidelis Castro – ypač pasisakydamas minint 1953 metų liepos 26 dieną jo vadovauto puolimo prieš Monkados kareivines Kubos Santjage metines.

Nors ta operacija buvo nesėkminga, o F.Castro atsidūrė kalėjime, ji davė pradžią revoliuciniam judėjimui, kuris galiausiai nuvertė Fulgencio Batistos (Fulgensijaus Batistos) diktatūrą 1959 metais.

Kitoje salos pusėje esančioje sostinėje Havanoje 40 opozicijos organizacijos „Moterys baltais drabužiais“ (Damas de Blanco) aktyvisčių ir 27 kiti protestuotojai, dalyvavę kas savaite rengiamose eitynėse, buvo sulaikyti kelioms valandoms, jų lyderė Berta Soler sakė naujienų agentūrai AFP.

Kubos pareigūnai nepatvirtino informacijos apie tuos areštus.

Fidelis Castro 2006 metais atsistatydino iš prezidento posto dėl pašlijusios sveikatos, o jo įpėdiniu tapęs jaunesnis brolis Raulis ėmėsi riboto masto ekonomikos reformų. Tačiau Kubos valstybinė ekonomika išlikusi daugiausiai sovietinio modelio, o jos būklė – labai prasta.

Daugelis Kubos žmonių uždirba tik apie 20 JAV dolerių (18 eurų) per mėnesį, laukai iki šiol ariami jaučiais, o Havanoje žmonėms tenka laukti ilgose eilėse, kad pasinaudotų viešuoju transportu.

Venesuela, kuri ilgiau negu dešimtmetį buvo Havanos pagrindinė sąjungininkė ir ekonomikos partnerė, dabar išgyvena politinę ir ekonominę krizę, kuri, kaip prognozuoja analitikai, gali destabilizuoti Kubą.

Praeitų metų gruodžio 17 dieną Raulis Castro ir JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) apstulbino pasaulį, paskelbę planus atkurti dvišalius santykius, nutrauktus prieš daugiau negu pusę šimtmečio. Liepos 20-ąją abi buvusios Šaltojo karo priešininkės iš naujo atidarė savo ambasadas viena kitos sostinėse.

Tačiau JAV paskelbtas prekybos embargas lieka galioti, o pasiūlymams jį atšaukti griežtai nepritaria respublikonų vadovaujamas JAV Kongresas.

JAV karinių jūrų pajėgų bazė prie Gvantanamo įlankos pietiniame Kubos pakraštyje dabar labiausiai žinoma dėl kalėjimo, kuriame JAV laiko įtariamus teroristus ir kurį B.Obama nesėkmingai stengėsi uždaryti.

Kuba sako, kad ta bazė yra užimta neteisėtai, bet Jungtinės Valstijos su tuo nesutinka.

Vašingtonas sako žinantis prastą žmogaus teisių padėtį Kuboje – vienintelėje komunistinėje vienpartinėje valstybėje Amerikos ir Karibų regione.

Tačiau panašu, kad Amerika atsisakė savo principo, kad dvišaliai santykiai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu Havana imsis pokyčių, kurių Vašingtonas nesėkmingai reikalavo ilgiau negu penkis dešimtmečius.

Nors praėjo jau daug metų po Šaltojo karo pabaigos, Kuboje iki šiol leidžiama veikti tik vienai politinei partijai, nėra laisvos žiniasklaidos ir draudžiami valdžiai neįtinkantys vieši susirinkimai.

84 metų Raulis Castro sakė, kad atsistatydins 2018 metais ir įvardijo savo įpėdiniu 55 metų Komunistų partijos pareigūną Miguelį Diazą-Canelį (Migelį Diasą-Kanelį).