„Mes turime dvi problemas. Vienas dalykas – ar tikrai reikia tokių pokalbių? Aš kritiškai vertinu tokius pokalbius, nes, mano manymu, Europos Sąjunga turi vykdyti bendrą politiką. Berlyno, Paryžiaus politika nepakeičia Briuselio politikos. Kai ponas A. Lukašenka teigia, kad kalbėdamasis su A. Merkel susitarė, kad bus vykdomos derybos, tai šioje vietoje net ir ponia A. Merkel neturi galios net ir Europos Sąjungos institucijoms, jeigu kitos šalys tam nepritars“, – sakė A. Kubilius.

„Antra problema yra ta, kad Lietuvoje mes esame informaciniame vakuume, nes kanclerė A. Merkel informuoja Vadovų tarybos narius, Latvijos, Estijos premjerus, Lietuvoje – prezidentą Gitaną Nausėdą, o ta informacija lieka G. Nausėdos ir jo padėjėjos Astos Skaisgirytės rankose. Ta informacija nėra dalinamasi, mūsų ministras Gabrielius Landsbergis nebuvo informuotas, o latvių, estų ministrai buvo puikiai informuoti apie tai, kaip vyko pokalbiai. Mes turime didelį rizikos elementą, kad šitaip valdant informaciją gali būti padaryta didelių, Lietuvai skausmingų klaidų“, – teigė jis.

„Mano manymu, vienas dalykas, ko tikrai reikia išvengti, kad šita migrantų propaganda, šitas hibridinis karas netaptų įžanga į žymiai platesnius migrantų krizės reikalus, nes jeigu Europos Sąjunga pasiduos šantažui ir nutars, kad galima ar dėl humanitarinių priežasčių, ar dėl pokalbių su A. Lukašenka, priimti kelis tūkstančius migrantų į Europos Sąjungą, tai bus paskatinimas kitiems migrantams veržtis tokiu pat būdu“, – pridūrė Europos parlamento narys.

Prabėgus mėnesiui A. Lukašenka vėl sugalvos atvežti prie sienos pabėgėlių, kad jam vėl skambintų A. Merkel.

A. Merkel ir A. Lukašenkos pokalbiai gali kelti pavojų, teigė A. Kubilius: „Aš pats nežinau tokios informacijos, kokią gal žino prezidentas G. Nausėda, ką kalbėjosi, kaip informavo ponia A. Merkel apie pokalbius. Bet yra pavojaus – čia galima atsiminti analogiją su tokiais atvejais, kai teroristai užgrobia kokį nors lėktuvą, laiko įkaitus ir su jais bandoma derėtis. Jeigu teroristą pavyksta įtikinti, kad jis pasiduotų, yra gerai, bet jei derybos baigiasi tuo, kad teroristui yra sumokama ar jam nusileidžiama, tai faktas, kad jis kitą dieną užims dar vieną lėktuvą. Faktas, kad yra pavojus. Bandant kažkuriam laikui išspręsti sunkią padėtį, kokia yra susiklosčiusi A. Lukašenkai suorganizavus hibridinį karą ir migrantų kontrabandą prie sienos, nereikia sukurti tokių aplinkybių, kurios tokias krizes padarys permanentines. Prabėgus mėnesiui A. Lukašenka vėl sugalvos atvežti prie sienos pabėgėlių, kad jam vėl skambintų A. Merkel ar naujas Vokietijos kancleris ir jis vėl galėtų užsiimti savo propaganda“.

„A. Lukašenką gali traktuoti kaip teroristų, paėmusių įkaitus, vadeivą. Būna, kad atitinkamos saugumo tarnybos tokiems teroristų vadams skambina ir bando juos įtikinti pasiduoti, nusileisti. Kadangi mes Lietuvoje gyvename informaciniame vakuume, visa informacija lieka pas G. Nausėdą ir jo patarėją A. Skaisgirytę, kas, mano manymu, net prieštarauja konstitucijai, nes prezidentas, pagal konstituciją, kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką, o Vyriausybė negali tame dalyvauti, nes prezidentas tos informacijos neduoda, tai mes nežinome, apie ką jie kalbasi. Mums vertinti tas kalbas – burti iš kavos tirščių“, – komentavo jis.

Buvo A. Lukašenkos reikalavimas, kad 2 tūkst. pabėgėlių būtų priimti humanitariniais tikslais ir išvežti į Europos Sąjungos valstybes.

„Hibridiniai karai ar migrantų kontrabandos gali tapti labai populiariu reiškiniu, jei kiekvieną kartą kanclerė A. Merkel skambins kiekvienam iš tokių hibridinio karo organizatorių. Kas man paliko didelį įspūdį – tai, kad kolega iš Europos liaudies partijos, iš mūsų frakcijos, airis Sean Kelly pasakė labai aiškiai: šitą problemą sukūrė A. Lukašenka, jis tą problemą ir turi išspręsti ir jokių nuolaidų dėl to jam neturi būti duodama“, – šnekėjo Europos parlamento narys.

A. Kubilius negalėjo pasakyti, ar per skambutį A. Lukašenka galėjo prašyti, kad jam taikomos sankcijos būtų sušvelnintos: „Aš apie tai galiu spėti tik iš Lietuvos spaudoje skelbiamų Estijos užsienio ministrės žodžių, kur ji atvirai pasako, kokią informaciją gavo iš kanclerės A. Merkel kabineto. Buvo du pagrindiniai prašymai – kad A. Lukašenka būtų pripažintas legitimiu prezidentu ir kad būtų atsisakoma sankcijų. Dar teko girdėti gandų, kad buvo A. Lukašenkos reikalavimas, kad 2 tūkst. pabėgėlių, kurie dabar yra susispaudę prie Lenkijos sienos, kad jie būtų priimti humanitariniais tikslais ir išvežti į Europos Sąjungos valstybes. Kad A. Lukašenka gali prašyti, kad naujos sankcijos būtų stabdomos, aš to tikrai neatmesčiau, nes kai kurios sankcijos gali būti labai skausmingos avialinijoms, įskaitant bendrovę „Bielavia“. Kiek man tenka spėti iš įvairių gandų ir gandelių, kad A. Lukašenka bandė aiškintis su A. Merkel, kad sankcijos nebūtų taikomos bendrovei „Bielavia“.