Ar Lietuvos Seimo narių graudenimai, esą jie gyvena prasčiau už kitų šalių parlamentarus, yra iš piršto laužti? Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“ siūlo įvertinti, kiek mokesčių mokėtojams kainuoja Bundestago narių išlaikymas.

Darbo sąlygos atrodo pasakiškos

Lygiai kaip Lietuvoje, Vokietijos tautos tarnų darbdavė yra pati tauta. Parlamentarai gauna atlyginimus iš valstybės iždo, kurį mokėdami mokesčius pildo gyventojai. Taigi ir šioje šalyje netyla ginčai dėl Bundestago narių darbo užmokesčio.

Pagrindinis Vokietijos įstatymas nurodo: „Parlamentarai turi teisę į adekvatų atlyginimą, kuris turėtų užtikrinti jų nepriklausomumą.“ Tiesa, savo atlyginimo dydį nustato patys deputatai. Prieš dvejus metus jie pasididino algas 10 proc. ir dabar kiekvieną mėnesį gauna po 7668 eurų (26,5 tūkst. litų), o Bundestago pirmininkas - dvigubai didesnę sumą. Tiesa, iš atlyginimų dar išskaičiuojamas pajamų mokestis.

Kiekvienam Bundestago nariui talkina patarėjai ir padėjėjai - jiems iš biudžeto kas mėnesį skiriama 13,5 tūkst. eurų (46,5 tūkst. litų).

Be to, Bundestago deputatas kas mėnesį gauna 3868 eurų (13,3 tūkst. litų) parlamentinei veiklai: patalpų nuomai rinkiminėje apygardoje, buto nuomai Berlyne, jeigu jis gyvena kitame mieste, ir kitoms išlaidoms. Parlamentarai taip pat gauna darbo kabinetą Bundestage, telefoną, faksą, automobilį su vairuotoju, gali nemokamai keliauti po visą Vokietiją. Lėktuvų bilietai, būtini komandiruotėms, taip pat kompensuojami.

Už pravaikštas - baudos

Visi papildomoms išlaidoms skirti pinigai išmokami tik tuomet, jeigu parlamento narys lanko visus posėdžius. Už kiekvieną pravaikštą iš šios sumos išskaičiuojama po 100 eurų (345 litai). Jeigu parlamentaras neatvyksta į posėdį dėl pateisinamos priežasties, jis netenka tik 50 eurų (172 litų).

Iš Vokietijos Bundestago nario pensijos irgi įmanoma išgyventi. Jeigu parlamentaras išdirba dvi kadencijas, jam priklauso kiek daugiau nei 1,5 tūkst. eurų (5,2 tūkst. litų) pensija. Jos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai politikas išdirba Bundestage.

Leidžiama dirbti kitą darbą

Dauguma Bundestago narių taip pat dirba pagal savo profesiją. Įstatymai to nedraudžia. Taigi dalis jų toliau vykdo savo verslą, posėdžiauja stambių koncernų tarybose, dirba advokatais, patarėjais, garsių įmonių valdybų nariais. Neretai kyla rimtų abejonių dėl viešų ir privačių interesų konflikto, kai, pavyzdžiui, Bundestage svarstoma žemės ūkio reforma, o kas nors iš parlamentarų valdo mėsos ar pieno kombinatą.

Deputatai neprivalo skelbti informacijos apie papildomą uždarbį. Tačiau dalis politikų vis tiek tai daro, kad išsklaidytų abejones, jog papildomas darbas atitraukia juos nuo parlamentinių pareigų.

Kuriame parlamente geriau?

Lietuvos Seimo nariai galėtų tik pavydėti tokių darbo sąlygų. Skirtingai nuo Vokietijos parlamentarų, jie negali gauti atlygio už jokį kitą darbą, išskyrus kūrybinį. Eilinio Seimo nario atlyginimas siekia beveik 7 tūkst. litų, o priedai parlamentinei veiklai - 9,8 tūkst. litų.

Tik nereikėtų pamiršti skirtingų gyvenimo sąlygų Lietuvoje ir Vokietijoje. Stambiausią ekonomiką visoje ES turinčioje šalyje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU) sudaro 3,1 tūkst. eurų (10,7 tūkst. litų), o mažoje Baltijos šalyje - 2,2 tūkst. litų. Taigi Bundestago narys gauna atlyginimą, lygų 2,5 VMDU, ir išmokas parlamentinei veiklai, kurios sudaro 1,2 VMDU. Lietuvos Seimo nario atlyginimas sudaro 3,1 VMDU, o išlaidos parlamentinei veiklai - 4,5 VMDU.

Taigi, kurios šalies parlamentarai gyvena kukliau, spręskite patys.