Premjero poste jis pakeitė Michealą Martiną (Mikalą Martiną).

43 metų L. Varadkaro „Fine Gael“ ir M. Martino „Fianna Fail“ partijų rotacija yra beprecedentė Airijos istorijoje.

Šios centro dešiniųjų partijos – dvi pagrindinės valdančiosios koalicijos politinės partnerės – susikūrė iš priešingų Airijos pilietinio karo pusių XX amžiaus pradžioje.

Jos sutiko, kad po 2020 metų rinkimų, sudarant koaliciją su Airijos žaliaisiais, premjero postas būtų rotuojamas.

L. Varadkaras, kuris yra mišrios rasės, atvirai homoseksualus ir net antrą kartą eidamas šias pareigas tebėra vienas iš jauniausių Airijos vadovų, traukiasi iš premjero pavaduotojo pareigų.

Priimu šį paskyrimą su nuolankumu ir pasiryžimu ir degančiu noru.

Specialiajame Airijos parlamento posėdyje Dubline kalbėjęs L. Varadkaras padėkojo savo pirmtakui M. Martinui, kuris suteikė „padrąsinimo ir vilties sunkiais laikais“.

„Priimu šį paskyrimą su nuolankumu ir pasiryžimu ir degančiu noru ... visiems mūsų piliečiams suteikti naujos vilties ir naujų galimybių“, – pridūrė jis.

Socialiniuose tinkluose anksčiau paskelbtame vaizdo įraše M. Martinas pareiškė, kad „eiti Taoiseach (airių ministro pirmininko) pareigas“ jam buvo „viso gyvenimo garbė“.

L. Varadkaro iškilimas į Airijos politikos viršūnę buvo nepaprastas šalyje, kurioje antrojoje praėjusio amžiaus pusėje vyravo griežta, konservatyvi katalikiška moralė.

Būdamas 38 metų, jis tapo jauniausiu šalies ministru pirmininku, pirmuoju homoseksualiu, be to, ir pirmuoju indų kilmės vyriausybės vadovu.

L. Varadkaras gimė Dubline airių motinai, dirbusiai slaugytoja, ir tėvui imigrantui iš Indijos, kuris buvo gydytojas.

Dublino Trejybės koledže įgijęs gydytojo diplomą, jis pradėjo dirbti bendrosios praktikos gydytoju, tačiau dalyvavo ir politikoje, o 2007 metais pagal „Fine Gael“ sąrašą buvo išrinktas rinkimų apygardoje Vakarų Dubline.

2015 metais, prieš Airijos referendumą dėl tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimo, L. Varadkaras viešai prisipažino esąs homoseksualus.

L. Varadkaro pirmąją kadenciją Taoiseach poste temdė „Brexitas“ ir pandemija.

Jis buvo įvertintas kaip veiksmingas komunikatorius, vadovavęs pirmajam šalies užsidarymui – vienam ilgiausių ir griežčiausių Europoje.

Jis taip pat persiregistravo gydytoju ir kartą per savaitę grįždavo į darbą, toliau vadovaudamas šaliai.