Neproporcingai didelės nacionalinės skolos tapo didžiausia Europos problema, pareiškė Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis, pridūręs, kad savo šalies skolą taip pat laiko per didele.

„Tačiau mažų žaidėjų galimybės ribotos. Didelė problema, jeigu egzistuoja kokia nors priklausomybė. Be to, palūkanos už nacionalinės skolos aptarnavimą yra gana didelės. Pasaulis jau pripažino, kad tai vyksta ateities kartų sąskaita“, – A.Bėrzinis sakė duodamas interviu BNS.

Pasak jo, šalys turėtų siekti gyventi nesiskolindamos.

„Optimalus skolos dydis turėtų būti nulis“, – aiškino Latvijos lyderis.

A.Bėrzinis pabrėžė, kad valstybių įsiskolinimai tapo didžiausia Europos problema.

„Refinansuojančios bendrovės, bankai įgijo aktyvų, kurie yra beviltiški. Faktas, kad Europos centrinis bankas (ECB) slepia šią padėtį, stengdamasis laimėti laiko, kelia grėsmę eurui ir euro zonai. Tokia padėtis negali ilgai tverti. Neturiu jokių abejonių, kad dabartinės skolos niekada nebus grąžintos. Tačiau esama švelnių būdų tai spręsti. Infliacija pamažu mažina skolą, bet kai infliacija maža, reikia ieškoti kitokių būdų“, – sakė A.Bėrzinis.

Latvijos lyderis ragino visomis prieinamomis priemonėmis stengtis užkirsti kelią dar vienai euro zonos krizei.

„Bus išleistos trilijono eurų vertės obligacijos, siekiant subalansuoti euro zoną – bet kiek laiko tai veiks? Vienu metu atrodė gerai, kad euro vertė sumažėjo, o (sąlygos) eksportui trumpam pagerėjo, tačiau šalims su neigiamu einamosios sąskaitos balansu tai taip pat smarkiai didina riziką. Tai gali sau leisti tik šalys, kurių eksportas ir importas subalansuotas“, – aiškino A.Bėrzinis.