Prezidentas Edgaras Rinkevičius pasiūlymą įtvirtinti šį įsipareigojimą pateikė vasarį. Saeimos prezidiumui skirtame laiške valstybės galva pabrėžė, kad Latvijai būtina užtikrinti nuoseklų gynybos finansavimo didinimą ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip siekiama įgyvendinti NATO valstybių ir vyriausybių vadovų 2025-ųjų birželio 25 dienos aukščiausiojo lygio susitikime Hagoje prisiimtą įsipareigojimą iki 2035-ųjų kasmet į gynybą investuoti 5 proc. BVP.
„Atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius pokyčius ir poreikį stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, turi būti užtikrintas nuspėjamas gynybos finansavimas, 2027-aisiais ir vėlesniais metais investuojant bent 5 proc. atitinkamų metų prognozuojamo BVP, taip laikantis NATO nustatytų kriterijų“, – teigiama laiške.
Finansų ministerija pripažino, kad šiam tikslui pasiekti ateinančiais metais prireiks reikšmingo papildomo valstybės biudžeto finansavimo.
Ministerija pažymi, kad 2025-ųjų gegužės 13 dienos posėdyje Ministrų kabinetas nusprendė siekti 5 proc. BVP krašto apsaugai, NATO pajėgumų tikslams, saugumo poreikiams bei karinei paramai Ukrainai.
2026-ųjų biudžeto įstatyme jau numatytas papildomas finansavimas gynybai iš lėšų, kurios bus perskirstytos per metinį valstybės biudžeto vykdymo procesą.
Gynybos ministerijos parlamentinė sekretorė Lienė Gaterė trečiadienį vykusiame Saeimos Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komisijos posėdyje pažymėjo, kad itin svarbu rodyti pavyzdį NATO sąjungininkams pasiekiant šį 5 proc. BVP rodiklį, kad vėliau to būtų galima to tikėtis ir iš kitų.
Tuo tarpu Gynybos ministerijos valstybės sekretoriaus pavaduotojas Ugis Noritis posėdžio dalyvius informavo, kam bus skiriamas finansavimas. U. Noritis pažymėjo, kad būtina investuoti į stambaus kalibro šaudmenis ir atsargų papildymą, oro gynybą bei karinių dalinių mechanizavimą.
Ištekliai taip pat turi būti toliau investuojami į karines jūrų pajėgas, ieškant būdų pakeisti esamus laivus. Taip pat turi būti svarstomas priešbalistinių raketų pajėgumų vystymas. Anot pareigūno, kartu su Danijos divizija turi būti plėtojamas divizijos štabas, rezervistų įranga bei mokymai ir infrastruktūra.
Valstybės turto valdytojo „Valsts Nekustamie Ipasumi“ (VNI) atstovas komisijos posėdyje pažymėjo, kad tokie pokyčiai pasiųstų teigiamą signalą tarptautiniams investuotojams, jog valstybė rimtai svarsto remti gynybos pramonę.
U. Noritis nurodė, kad kur kas daugiau teks investuoti į dronų ir antidroninių sistemų kūrimą, taip pat būtina įvertinti, kaip plėtoti pramonę ir inovacijas, toliau tobulinti Baltijos gynybos liniją.
Pareigūnas pažymėjo, kad Gynybos ministerija toliau dirba siekdama padidinti Valstybės gynybos tarnybos (VAD) narių skaičių iki 4 tūkst. karių, o tam reikia papildomų lėšų tiek įrangai, tiek atlyginimams. Taip pat turi būti susitarta dėl profesionaliosios tarnybos narių skaičiaus didinimo bent iki 10 tūkst. Anot jo, turi būti svarstomas ir savanorių įtraukimas.
Naujausi komentarai