Ministerija primena, kad nuo tada, kai Latvija prisijungė prie konvencijos draudžiančios gaminti, kaupti ir naudoti priešpėstines minas, saugumo situacija regione pasikeitė. Ministerija pabrėžia, kad Rusija akivaizdžiai pademonstravo negerbianti suverenių valstybių sienų ir tarptautinės teisės, įskaitant JT chartijos principų.

Otavos konvencijos denonsavimas suteiks Latvijai galimybę lanksčiau reaguoti stiprinant atgrasymo pajėgumus ir užtikrinant šalies bei jos gyventojų saugumą, nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Pasitraukimo iš šios konvencijos procesą koordinuoja visos trys Baltijos valstybės. Pranešama, kad penktadienį reikiamus dokumentus Jungtinėms Tautoms nusiuntė ne tik Latvija, bet ir Lietuva su Estija.

Konvencijoje numatyta, kad šalis oficialiai joje nebedalyvauja praėjus šešiems mėnesiams nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.

Kaip pranešta anksčiau, Latvijos parlamentas sutarties denonsavimui pritarė 2025 m. balandžio 16 d. Latvija iš šios sutarties pasitraukti planavo vienu metu su Estija, Lietuva ir Lenkija. Suomija vėliau taip pat paskelbė iš jos išstosianti.

Otavos konvencija, draudžianti priešpėstinių minų naudojimą, gamybą, kaupimą ir perdavimą, buvo pasirašyta 1997 m., po Šaltojo Karo pabaigos. Jos narėmis yra 164 šalys, bet tarp jų nėra JAV, Rusijos ir Kinijos.