Latvijos Seimas ketvirtadienį neeiliniame posėdyje po karštų diskusijų per paskutinį svarstymą pritarė valdančiosios koalicijos siūlymui paskelbti rugpjūčio 23-čiąją Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena.

Rengdama įstatymo projektą pirmajam svarstymui žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komisija papildė jį dar vienu siūlymu - papildyti minimų datų sąrašą rugpjūčio 21 diena, paskelbus ją konstitucinio įstatymo "Dėl Latvijos Respublikos valstybinio statuso" ir faktiško Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo diena.

Šiam siūlymui Seimas taip pat pritarė, diskusijose tam prieštaravo tik kairuoliškos partijos "Už žmogaus teises vieningoje Latvijoje" deputatas Vladimiras Buzajevas.

Prieš prasidedant galutiniam įstatymo projekto svarstymui centro kairės "Santarvės centro" deputatas Nikolajus Kabanovas pasiūlė rugpjūčio 23-iąją paskelbti ne tik Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, bet ir autoritarinio Karlio Ulmanio - ikikarinio Latvijos prezidento autoritarinio režimo nešlovės diena.

Kaip jau buvo pranešta, Piliečių partija pasiūlė paskelbti rugpjūčio 23-čiąją Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena, ir šios partijos parlamentarai parengė įstatymo projektą, numatantį papildyti atmintinų ir minimų datų sąrašą Stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo diena ir minėti ją rugpjūčio 23-čiąją - per Molotovo-Ribbentropo pakto pasirašymo metines.

Pirmadienį valdančiosios koalicijos pasitarime visų frakcijų atstovai pritarė šiam siūlymui ir susitarė, kad būtų solidžiau pateikti jį visų bendradarbiaujančių partijų vardu, anksčiau agentūrai BNS sakė dešiniosios "Piliečių sąjungos" frakcijos parlamente pirmininkė Ana Seilė.

2008 metų rugsėjį Europos Parlamentas priėmė deklaraciją, kurioje siūloma rugpjūčio 23-čiąją paskelbti Europos diena, skirta stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti.