Kaip pranešama, Latvijos vidaus reikalų ministerija apie Lietuvos kreipimąsi į Jungtinių Tautų (JT) teismą sužinojo iš žiniasklaidos.

Dabar ministerija vertina galimybę prisijungti prie Lietuvos ieškinio. Tą patį pareiškė ir Latvijos teisingumo ministerija. Ji teigia sutinkanti, kad Europos lygmeniu daugiau galima pasiekti veikiant kartu.

Ministerija aiškina, kad tokiame procese reikia įrodyti ne konkrečių asmenų atsakomybę, o valstybės atsakomybę už migrantų krizės sukėlimą – tai teisiškai sudėtingas klausimas, kuris užtrunka ilgai, o teismo procesas taip pat negali būti greitas.

Kaip rašė BNS, Lietuva pirmadienį padavė Baltarusiją į TTT dėl Aliaksandro Lukašenkos režimo sukeltos ir, anot Užsienio reikalų ministerijos (URM), tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės.

URM pažymėjo, kad byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pažeidimais pagal JT Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru.

Pasak jos, Minsko dalyvavimą organizuojant krizę liudija tai, kad Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą ir apgyvendinimą atvykstantiems migrantams.

Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad regiono šalys gali prisidėti prie Lietuvos kreipimosi į Hagos teismą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, iš viso nuo migracijos krizės pradžios 2021-aisiais Lietuvos pasieniečiai į šalį iš Baltarusijos neleido neteisėtai patekti 23,6 tūkst. užsieniečių. Tie patys asmenys nelegaliai kirsti sieną bandė ne po kartą.

Tuo metu latvių pasieniečiai šiemet užkirto kelią beveik 3 tūkst. asmenų bandymams nelegaliai patekti į Latviją iš Baltarusijos, o keliolika žmonių šiemet buvo įleisti į šalį dėl humanitarinių priežasčių.

Lenkija irgi susiduria su migrantų krize.

Vakarai kaltina Minsko režimą organizavus migrantų antplūdį.