Tuo pat metu įsigaliojo praėjusią savaitę Seimo priimti ir antradienį prezidento Egilo Levito paskelbti teisės aktai dėl koronaviruso krizės valdymo atšaukus nepaprastąją padėtį.    

Šie teisės aktai užtikrina galimybę toliau taikyti būtinus suvaržymus ir numato pagalbos mechanizmus piliečiams ir verslui per koronaviruso pandemiją. 

„Vyriausybės strategija (koronaviruso infekcijos) COVID-19 plitimui pažaboti ir atsakingas visuomenės įsitraukimas padėjo tikslingai kontroliuoti viruso plitimą Latvijoje. Deja, pasaulyje vis dar nėra vakcinos ar gydymo, kurie užkirstų kelią toliau plisti virusui“, – sakė ministras pirmininkas Krišjanis Karinis.

„Dėl to net atšaukus nepaprastąją padėtį fizinio atstumo laikymasis, susibūrimų suvaržymai ir epidemiologinių sąlygų paisymas toliau padės užtikrinti saugumą mūsų kasdieniame gyvenime. Tuo pat metu vyriausybė toliau teiks įvairią pagalbą verslui ir piliečiams tiek laiko, kiek tai bus reikalinga“, – pridūrė jis.    

Naujos taisyklės leis ateityje užtikrinti tvarką neįvedant nepaprastosios padėties, nes Nepaprastosios padėties įstatyme numatytos priemonės gali būti taikomos tik tais atvejais, kai grėsmės visuomenei negali būti veiksmingai pašalintos pasitelkus esamus teisės aktus.   

Teisingumo ministerijos parengto COVID-19 kontrolės įstatymo tikslas – atkurti bendrą teisinę tvarką baigus galioti nepaprastajai padėčiai. Jis numato virtinę priemonių dėl asmenų teisių ir pareigų, kurios atitiktų visuomenės saugumo ir sveikatos interesus, siekiant užtikrinti, kad valstybės ir vietos valdžios institucijos galėtų veiksmingai dirbti pandemijos metu.        

Finansų ministerija savo ruožtu parengė teisės aktą, kuriame COVID-19 plitimas apibrėžiamas kaip valstybei pavojinga situacija ir numatomos pasekmių prevencijos bei valdymo priemonės. Šio teisės akto tikslas – nustatyti teisinį reglamentavimą baigus galioti nepaprastajai padėčiai ir kol bus reikalingos specialios priemonės ir/ar pagalbos mechanizmai dėl COVID-19 grėsmės bei padarinių. 

Sveikatos apsaugos ministerija papildė Epidemiologinio saugumo įstatymą, apibrėždama asmenų ir institucijų įgaliojimus bei priemones, kurių jie turi imtis atsižvelgiant į esamą situaciją.  Šios priemonės nebuvo tiksliai apibrėžtos prieš įvedant nepaprastąją padėtį. Pataisos, be kita ko, aiškiau nustato Ligų prevencijos ir kontrolės centro, Sveikatos inspekcijos, vietos valdžios institucijų ir policijos kompetencijas.