LRT RADIJO korespondentas Latvijoje Arūnas Vaikutis LRT.lt teigia, kad tai leidžia mažinti taršą ir spūstis, gyventojai gali sutaupyti, nors miestams tai kol kas neatsiperka.

Rėzėknės gyventojai nemokamai viešuoju transportu važinėja jau antrus metus, tačiau tik tie, kurių pajamos neviršija 90 proc. minimalaus mėnesio atlyginimo. „Tačiau praktiškai visi gyventojai įtelpa į šią kategoriją ir nemokamai važinėja viešuoju transportu“, – pridūrė A. Vaikutis.

Kam savivaldybei reikėjo įvesti nemokamą transportą? Kaip teigia A. Vaikutis, taip miestui patogiau valdyti transportą, nereikia didelės kontrolierių tarnybos. „Rėzėknė skirdavo apie 800 tūkst. eurų per metus dotacijų miesto transportui už nemokamą moksleivių ir pensininkų vežimą. Taigi tam, kad būdavo nemokamai vežami visi miesto gyventojai, papildomai reikėjo maždaug 340 tūkst. eurų per metus“, – teigė A. Vaikutis.

Vis dėlto aktyviai diskutuojama, ar tai pasiteisino ir ar miestui ekonomiškai naudinga. „Kai kurie politikai sako, kad Rėzėknės savivaldybė tokio žingsnio ėmėsi vedama populizmo, mat Latvijoje šį rudenį įvyks Seimo rinkimai. Kiti sako, kad tai yra teisinga, nes vis tiek miestas skirdavo labai daug pinigų viešajam transportui.

Vis tik yra ir problemų – kai kurie maršrutai driekiasi ne tik mieste, bet ir įsiterpia į rajono ribas. Taigi miesto savivaldybė atsisako finansuoti tuos maršrutus. Rajono savivaldybė maršrutų taip pat nenori finansuoti, todėl kyla problemų – maršrutai trumpinami“, – LRT.lt komentavo žurnalistas, dirbantis Latvijoje.

Rėzėknės gyventojai, norintys nemokamai važinėti viešuoju transportu, gali įsigyti miesto kortelę. „Tikėtasi, kad taip į miestą pradės važiuoti dirbti daugiau žmonių iš rajono, taigi miestui liks daugiau pajamų mokesčio. Tačiau paaiškėjo, kad per vienerius metus mokesčių mokėtojų padaugėjo vos vienu tūkstančiu. Pripažįstama, kad pritraukti žmones, kurie galėtų dirbti šiame mieste, yra sudėtinga“, – tęsė A. Vaikutis.

Nuo vasaros pradžios nemokamai važinės ir Jūrmaloje

Skelbiama, kad nuo birželio 1-osios nemokamai važinės ir Jūrmalos gyventojai. Tai šio miesto savivaldybei kainuos 600 tūkst. eurų per metus. A. Vaikutis skaičiuoja, kad iš viso miesto transportui čia skiriami 2 mln. eurų.

„Ir šiame mieste nemokamas viešasis transportas bus tik šio miesto gyventojams. Kaip atskirs keleivius? Vilniečiai turi vilniečio kortelę, o tokias korteles turės ir Jūrmalos gyventojai. Ta kortelė gyventojams bus dalijama nemokamai. Tuo metu visiems kitiems, norintiems įsigyti nuolatinį bilietą, kuriuo galės važinėti visus metus, turės sumokėti 350 eurų“, – dėstė A. Vaikutis.

Jūrmalos savivaldybė tikisi, kad į rankas pavyks „suimti“ visą miesto transportą, atsisakyti painios kontrolierių tarnybos, kuri, kaip teigiama, brangiai kainuoja. Be to, taip tikimasi pritraukti daugiau mokesčių mokėtojų. Kol kas neaišku, ar tai pasiteisins.

Nemokamu viešuoju transportu norima mažinti transporto spūstis Jūrmaloje. „Jūrmala yra dideis miestas, driekiasi keliasdešimt kilometrų ir ją sudaro keli miesteliai, todėl judėjimas čia didesnis. Kalbama ir apie taršos mažinimą, taip pat norima, kad kuo daugiau žmonių naudotųsi viešuoju transportu“, – sakė LRT RADIJO korespondentas Latvijoje A. Vaikutis.

Tuo metu Rygoje viešasis transportas yra mokamas. Tačiau kelis kartus per metus miestiečiai ir šio miesto svečiai juo gali važinėti nemokamai: per Jonines, minint Latvijos Nepriklausomybės dieną, taip pat gruodžio 31-ąją ir sausio 1-ąją. „Tuo metu nedirba kontrolieriai, išjungiami visi komposteriai. Rygai tai kainuoja 2–2,5 mln. eurų papildomai. Formuojant biudžetą į tai atsižvelgiama“, – aiškino A. Vaikutis.

Vilniaus taryba taip pat nusprendė, kad trijų valstybinių švenčių metu – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją – visi vilniečiai bei miesto svečiai gali nemokamai keliauti sostinės viešuoju transportu.