Jo žodžiais, Latvija nebėra didžiausią informacinį spaudimą patirianti šalis, nes dabar pagrindiniai taikiniai yra kitos Europos šalys ir JAV.

Ekspertas sakė, kad šios valstybės dabar suprato propagandos ginklų keliamą pavojų, ir pažymėjo, kad iš pradžių išgalvotos žinios buvo skleidžiamos dėl ekonominės naudos, siekiant daugiau spragtelėjimų ir uždirbti daugiau pinigų, bet dabar vis dažniau pasitelkiamos manipuliuoti visuomenės nuomone.

J. Sarto nuomone, Latvijoje žmonės yra geriau nei Europoje pasirengę priešintis informacinėms atakoms, nors dalis Latvijos visuomenės, žinoma, gyvena veikiama propagandos. Jokia visuomenė nėra visiškai atspari pramanytoms naujienoms.

NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas mano, kad Latvijoje daugėja žmonių, negalinčių pasirinkti: jie iš tikrųjų netiki Latvijos valstybės ir Europos vertybėmis, bet nemato perspektyvų ir Rusijoje. Tokių žmonių Latvijos visuomenėje padaugėjo, ir viena priežasčių gali būti didėjanti pasitikėjimo Rusijos valstybės galia krizė, kuriai atsparumą demonstruoja tik Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Viena didžiųjų mūsų dienų problemų – kad praktiškai neišsenkančio informacijos kiekio sąlygomis žmonės būna linkę atsirinkti informaciją, patvirtinančią jų jau susidarytą nuomonę, o ne ieškoti teisingų ir patikimų faktų. Nedraugiškos šalys naudojasi šia tendencija, pažymėjo J. Sartas.

Jo nuomone, Rusija vis dar yra suinteresuota daryti maksimalią įtaką procesams Latvijoje. Kalbant apie džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“, Latvija nėra įdomi šiems ekstremistams, nes jų strategija dabar yra nukreipta į išlikimą ir teroro aktus, siekiant kažkaip išlikti dėmesio centre.