Tokius komentarus buvusi valstybės vadovė išsakė duodama interviu lenkų laikraščiui „Polska“ Molotovo–Ribbentropo (Ribentropo) 80-ųjų pasirašymo metinių proga.

Ji paragino Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją kurti karinį bei politinį bloką, ir tokiu būdu atgrasyti Rusiją nuo galimos agresijos.

„Galime ginčytis dėl Rusijos motyvų kalbėdami apie jos karinius veiksmus Kryme ir Donbase, bet tai nebėra svarbu, nes rezultatas yra aiškus. Turime sukurti mechanizmą, kuris ateityje užkirstų kelią tokiems veiksmams“, – kalbėjo V. Vykė-Freiberga.

„Negalime leisti sau bijoti – tai yra energijos, kurią galime panaudoti tikslingiau, švaistymas. Kiekviena šalis – tiek individualiai, tiek kaip aljanso dalis – turi būti pasiruošusi imtis visų atgrasymo priemonių, taip pat ruoštis blogiausiam įmanomam scenarijui“, – pridūrė ji.

Buvusi Latvijos lyderė priminė, jog Suomijai 1940 metais pavyko apsiginti nuo Maskvos agresijos.

„Negalime to užmiršti. Jei Baltijos šalys ir Lenkija sukurs bloką, mes taip pat būtume pajėgūs apsiginti nuo potencialios Rusijos atakos“, – teigė V. Vykė-Freiberga.

Eksprezidentė pabrėžė, kad NATO vaidmuo yra kaip niekada svarbus regionui. Lenkų žurnalistui paklausus, ar Aljanso valstybės būtų pasirengusios ginti Baltijos šalis ir Lenkiją savo karių gyvybių kaina, V. Vykė-Freiberga užsiminė apie daugybę tarptautinių NATO misijų. Jos teigimu, tarp šių operacijų ir potencialių ateities misijų Rytų Europoje nėra jokio skirtumo.

V. Vykė-Freiberga buvo Latvijos prezidentė 1999–2007 metais. Per jos kadenciją šalis įstojo į Europos Sąjungą ir NATO.