Latvijos parlamentas ketvirtadienį nusiuntė komitetams svarstyti įstatymo projektą dėl sovietų slaptosios tarnybos KGB bylų neišslaptinimo 50 metų, kuris reikštų, kad šios bylos, paimtos 10-ojo dešimtmečio pradžioje atkūrus Latvijos nepriklausomybę, bus neviešinamos dar 30 metų.

100 narių parlamentas 49-iais balsais pritarė pasiūlymui nusiųsti šį įstatymo projektą svarstyti parlamento komitetams. Prieš pasiūlymą balsavo 36 deputatai.

Parlamento nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Valdis Zatleris sakė, jog negalima būti tikriems, kad maišuose su KGB įrašais yra visos KGB agentų Latvijoje bylos.

Pasak jo, agentų skaičius turėtų būti maždaug 25 tūkst., bet buvo rasta tik 4,5 tūkst. indekso kortelių, kuriose yra tik agento vardas, pavardė, slapyvardis, adresas ir užverbavusio pareigūno vardas.

V.Zatleris sakė, kad duomenų, esančių tose kortelėse, negalima naudoti teisme bandant įrodyti realų asmens bendradarbiavimą su KGB. Iki šiol nė vienas teismo procesas neįrodė tokio bendradarbiavimo fakto, sakė jis.

V.Zatleris pažymėjo, kad jauniausi KGB bylose figūruojantys asmenys dabar yra keturiasdešimt kelerių metų amžiaus ir kad tos kortelės yra apie „gyvus žmones, (esančius) tarp mūsų“, o ne apie tuos, kurie jau seniai mirė.

Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas pripažino, kad jaučiamas visuomenės spaudimas atskleisti KGB agentų Latvijoje vardus, nes daug šeimų Latvijoje nukentėjo nuo KGB. Tačiau jis sakė, jog klausimas, ar Latvija tam pasirengusi 20 metų po nepriklausomybės atkūrimo, lieka neatsakytas, be to, neaišku, ar tų bylų paviešinimas suvienys, ar suskaldys Latvijos visuomenę.

Pagal dabar galiojantį įstatymą ieškinio senaties terminas bendradarbiavimui su KGB sueina kitų metų gegužės 19 dieną.