Už jį balsavo 61 parlamentaras.

Į valstybės vadovo postą pretendavo trys kandidatai: valdančiosios koalicijos iškeltas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) teisėjas E. Levitas, opozicinės Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ŽVS) iškeltas ombudsmenas Juris Jansonas ir parlamentaras Didzis Šmitas, kurį iškėlė keli įstatymų leidėjai iš populistinės partijos „Kam priklauso valstybė?“ (KPV LV).

Už J. Jansoną balsavo aštuoni įstatymų leidėjai, o už D. Šmitą – 24.

93 balsalapiai buvo pripažinti galiojančiais, du – negaliojančiais.

Paaiškėjus atviro balsavimo rezultatams, išrinktasis prezidentas kreipėsi į parlamentarus: „Būsiu visos Latvijos, visų piliečių prezidentas: ir gyvenančiųjų Latvijoje, ir tų, kurie gyvena už jos ribų; ir nepasiturinčiųjų, ir pasiturinčiųjų; ir atstumtųjų, ir tų, kas yra užtikrinti dėl savo gyvenimo.“

Prezidento rinkimų klausimas išprovokavo parlamente aštrius debatus. Valdančiosios koalicijos politikai gyrė E. Levitą, o opozicijos atstovai kritikavo tiek jo kandidatūrą, tiek patį rinkimų procesą.

E. Levitas ir jo tėvai, žydų kilmės Latvijos patriotai, 1972-aisiais buvo išvaryti iš Sovietų Sąjungos, nes KGB laikė juos grėsme komunistiniam režimui.

Šeima įsikūrė Vokietijoje, kur E. Levitas baigė teisės ir politikos studijas, o dešimtmečiu vėliau jis sugrįžo į gimtinę ir įsitraukė į politiką.

E. Levitas yra vienas iš 1990-ųjų Latvijos nepriklausomybės deklaracijos autorių.

Vėliau jis buvo parlamento narys, teisingumo ministras ir Latvijos ambasadorius Šveicarijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir Austrijoje.

1995-aisiais E. Levitas buvo paskirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju, o 2004-aisiais tapo ESTT teisėju.

2015 metais jis taip pat kandidatavo į Latvijos prezidentus.

E. Levitas, reaguodamas į kritiką, kad didžiąją dalį savo gyvenimo jis buvo užsienyje, kiek anksčiau pareiškė: „Praleidžiu visą savo laisvalaikį Latvijoje su savo šeima, toli nuo Europos (Sąjungos Teisingumo) Teismo Liuksemburge.“

„Mėgstu vaikščioti po kaimus, susitikti su paprastais žmonėmis. Todėl esu tikras, kad pažįstu Latviją giliau ir asmeniškiau nei dauguma Rygoje gyvenančių politikų“, – sakė jis savo šalies radijui „Radio1“.

Dabartinio šalies vadovo Raimondo Vėjuonio kadencija baigiasi liepą, jis nusprendė nesiekti būti perrinktas antrajai.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą, turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui ir gali paleisti Saeimą.

D. Grybauskaitė pasveikino E. Levitą

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Egilą Levitą su pergale Latvijos prezidento rinkimuose.

„Latvija yra viena artimiausių Lietuvai šalių. Mūsų bendros vertybės ir interesai, taip pat vienodas šių dienų iššūkių ar saugumo grėsmių suvokimas lemia sėkmingą abiejų valstybių bendradarbiavimą“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Pasak D. Grybauskaitės, Lietuvos ir Latvijos žmones sieja baltiška tradicija, bendros kaimynystės ir istorijos patirtis, dainų ir laisvės dvasia, drąsi tautų kova už nepriklausomybę.

Prezidentė tvirtina, kad lietuvių ir latvių bendradarbiavimas bei draugystė prisidės prie viso žemyno gerovės ir dvasios stiprinimo.