Prezidentas pasidžiaugė tuo, kad pernai kilo vidaus reikalų sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir kad tęsiasi rytinio pasienio bei karinės infrastruktūros vystymas. Vis dėlto E. Rinkevičius pripažino, jog yra likę daug darbo.

„Labai aišku, jog, net jei manome, kad 3,5 proc. BVP (gynybos biudžetui) yra daug, to neužtenka mūsų NATO pajėgumų vystymui, tad turime ir toliau didinti gynybos biudžetą“, – sakė prezidentas.

„Tiesą pasakius, mes turime kalbėti apie maždaug 4 proc. BVP – gal ne šiais ar kitais metais, tačiau tikrai per kelerius ateinančius metus“, – teigė jis.

Tuo pačiu jis pabrėžė, jog investicijos į gynybą yra ne tik pinigų klausimas. E. Rinkevičius ir E. Silina sutiko, jog pinigų tam gali atsirasti, tačiau Latvija turi rimtų problemų dėl gynybos pramonės.

„Ne viskas, ką mums reikia įsigyti, bus prieinama artimoje ateityje“, – sakė prezidentas.

Valstybės vadovas ir toliau dirbs prie šių klausimų su vyriausybe ir Nacionalinio saugumo taryba. Birželį taip pat vyks NATO viršūnių susitikimas, kuriame bus aptarta Aljanso išlaidų politika.

Paklaustas, ar sprendimas didinti gynybos biudžetą buvo susijęs su Donaldo Trumpo išrinkimu JAV prezidentu, E. Rinkevičius teigė, jog jis apie poreikį didinti biudžetą kalbėjo ir anksčiau, o lapkritį apie tai skaitė Latvijos ginkluotųjų pajėgų ataskaitoje.

Premjerė paminėjo, kad vyriausybė jau numatė papildomą finansavimą saugumui ir kad tam skiriama biudžeto dalis su kiekvienas metais didėja.

E. Silinos teigimu, dar svarbiau yra tai, jog „mes darome viską, ko reikia, kad apsaugotume savo šalį“. Ji taip pat pabrėžė gynybinių atsargų ir nacionalinės gynybos pramonės plėtros svarbą.

Antradienį D. Trumpas pareiškė, jog NATO narės turėtų savo gynybos biudžetą padidinti iki 5 proc. savo BVP.